Absoliutusis pranašumas – tai gebėjimas pagaminti daugiau prekių ar paslaugų, naudojant tą patį išteklių kiekį. Santykinis pranašumas – gebėjimas pagaminti prekes ar paslaugas žemesnėmis alternatyviosiomis sąnaudomis. Šalys specializuojasi tose srityse, kuriose turi santykinį pranašumą, t. y., gamina tas prekes, kurių alternatyviosios sąnaudos yra mažiausios. Specializacija ir mainai leidžia padidinti bendrą gamybos apimtį, kaip parodė statybos įmonių pavyzdys.

Lietuva, įstojusi į ES, įsipareigojo laikytis bendrosios ES prekybos politikos – muitų sąjungos. Tai reiškia, kad tarp ES šalių nėra prekybos apribojimų, o trečiųjų šalių atžvilgiu taikomas vienodas prekybos režimas. ES tekstilės sektorius susiduria su Kinijos konkurencija, todėl svarstomos įvairios priemonės, pvz., kvotos, inovacijų skatinimas ir parama pramonei.

Nors tarptautinė prekyba yra naudinga, šalys ją riboja muitais, kvotomis, embargais, netarifiniais apribojimais, standartais ir subsidijomis. Šie apribojimai mažina gamybos apimtį, didina nedarbą, mažina pajamas, didina kainas ir neskatina efektyvumo. Dažnai sukelia atsakomuosius veiksmus. Apribojimai taikomi siekiant apsaugoti jaunas ar strategines ūkio šakas, žemės ūkį arba siekiant naudos kitų šalių sąskaita.

Žmonės prekiauja, nes nori įsigyti prekių ar paslaugų, kurių negali pasigaminti patys arba kurios yra pigesnės ar kokybiškesnės kitoje šalyje. Net ir panašios prekių grupės (pvz., televizoriai Lietuvoje) gali būti eksportuojamos ir importuojamos, nes tarptautinė prekyba, kaip ir bet kokie savanoriški mainai, yra naudinga abiem pusėms – didina gerovę, jei nauda viršija sąnaudas. Transporto plėtra (geležinkeliai, laivyba) paskatino tarptautinės prekybos augimą.

Šalys prekiauja tarpusavyje, nes nori įsigyti prekių ar paslaugų, kurių negali pasigaminti pačios arba kurių gamyba kitoje šalyje yra efektyvesnė dėl kainos, kokybės ar kitų veiksnių. Prekybos apribojimai, tokie kaip muitai ar kvotos, gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams (didesnės kainos) ir perdirbėjams (žaliavų trūkumas), kaip parodė Latvijos atvejis su kiaulienos importu iš Lietuvos.

Pirkėjai, rinkdamiesi prekes, atsižvelgia į kainą, kokybę ir kilmės šalį. Sprendimą lemia individualūs prioritetai. Lietuvos užsienio prekybos balansas yra neigiamas (daugiau importuojama nei eksportuojama), tačiau eksportas auga sparčiau. Pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės yra Europos Sąjungos ir NVS šalys.