Valstybės biudžetas ir mokesčiai

Šioje temoje aptariamas valstybės biudžetas, jo sudarymo principai (subalansuotas, perteklinis, deficitinis) ir pagrindiniai pajamų šaltiniai – mokesčiai. Taip pat supažindinama su įvairiais mokesčių tipais Lietuvoje, tokiais kaip PVM, akcizai, gyventojų pajamų mokestis, ir jų svarba valstybės funkcionavimui. Galiausiai, supažindinama su Lafero kreive, kuri parodo mokesčių tarifo ir surenkamų mokesčių santykį.

Akcizo mokestis
Akcizas yra specifinis mokestis, taikomas tam tikroms prekėms, dažnai toms, kurių vartojimą valstybė nori riboti (pvz., alkoholis, tabakas, degalai) arba kurios laikomos prabangos prekėmis.
Biudžeto išlaidų kryptys
Valstybės biudžeto lėšos skirstomos įvairioms sritims, tokioms kaip bendrosios valstybės paslaugos, ekonomikos skatinimas, švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga.
Biudžeto pajamų šaltiniai
Pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis yra mokesčiai. Svarbiausi iš jų – PVM, akcizai, GPM ir pelno mokestis. Taip pat pajamų gaunama iš nemokestinių šaltinių ir tarptautinės paramos.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra mokestis, kurį fiziniai asmenys moka nuo savo uždirbtų pajamų. Apskaičiuojant mokėtiną sumą, taikomas nustatytas tarifas ir gali būti atimamas NPD.
Lafero kreivė
Lafero kreivė yra ekonomikos teorija, teigianti, kad didinant mokesčių tarifą nuo nulio, valstybės pajamos iš mokesčių iš pradžių auga, tačiau pasiekus tam tikrą lygį, tolesnis tarifo didinimas pradeda pajamas mažinti.
Lafero kreivė
Lafero kreivė iliustruoja teorinį ryšį tarp mokesčių tarifo dydžio ir valstybės surenkamų mokesčių sumos. Ji parodo, kad didinant mokesčių tarifą, biudžeto pajamos iš pradžių didėja, tačiau pasiekus tam tikrą tašką, pajamos pradeda mažėti dėl mokesčių vengimo ir ekonominio aktyvumo sumažėjimo.
Mokesčiai
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. Tai privalomi mokėjimai valstybei, kuriuos moka fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčiai naudojami valstybės funkcijoms finansuoti, įskaitant viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir infrastruktūra.
Mokesčių teisingumas ir surinkimas
Mokesčių sistemos veiksmingumas priklauso ne tik nuo nustatytų tarifų, bet ir nuo to, kaip gerai mokesčiai surenkami. Visuomenės suvokimas apie mokesčių teisingumą daro įtaką gyventojų ir įmonių norui juos mokėti.
Nacionalinis biudžetas Lietuvoje
Lietuvoje valstybės biudžetas yra vadinamas nacionaliniu biudžetu. Jį kasmet parengia Vyriausybė, o galutinai patvirtina Seimas.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra pajamų dalis, kuriai netaikomas gyventojų pajamų mokestis. Jo dydis gali kisti priklausomai nuo asmens pajamų ir šeiminės padėties (pvz., auginamų vaikų).
Pagrindiniai mokesčių tipai Lietuvoje
Lietuvoje egzistuoja įvairūs mokesčių tipai. Pagrindiniai iš jų yra: Pridėtinės vertės mokestis (PVM), taikomas daugumai prekių ir paslaugų; Akcizo mokestis, taikomas tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, alkoholiui, tabakui ir degalams; Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį moka visi pajamas gaunantys gyventojai; Privalomasis sveikatos draudimas (PSD); Socialinio draudimo įmokos, kurias moka tiek darbuotojai, tiek darbdaviai; Pelno mokestis, taikomas įmonių pelnui.
Pelno mokestis
Pelno mokestį moka įmonės nuo savo veiklos pelno. Jis apskaičiuojamas nuo metinio pelno, atėmus įstatymų leidžiamus atskaitymus, pavyzdžiui, labdarai ar paramai skirtas sumas.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra mokestis, taikomas prekių ir paslaugų pridėtinei vertei kiekviename gamybos ir paskirstymo etape. Galiausiai jį sumoka vartotojas, nes mokestis įtraukiamas į kainą.
Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos
Be GPM, dirbantys asmenys moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD, „Sodros“) įmokas. Tam tikrą VSD įmokų dalį sumoka ir darbdavys.
Valstybės biudžetas
Valstybės biudžetas yra vyriausybės pajamų ir išlaidų finansinis planas, dažniausiai metams. Jame nurodoma, iš kur valstybė gaus lėšų (pajamos) ir kaip jos bus išleistos (išlaidos). Lietuvoje valstybės biudžetas vadinamas nacionaliniu biudžetu, taip pat egzistuoja ir savivaldybių biudžetai. Biudžetas gali būti subalansuotas (pajamos lygios išlaidoms), perteklinis (pajamos didesnės už išlaidas) arba deficitinis (išlaidos didesnės už pajamas). Nacionalinį biudžetą Lietuvoje tvirtina Seimas.
Valstybės biudžeto apibrėžimas
Valstybės biudžetas – tai tam tikro laikotarpio, dažniausiai metų, vyriausybės numatomų pajamų ir išlaidų planas, skirtas valstybės funkcijoms finansuoti.
Valstybės išlaidos
Valstybės išlaidos yra lėšos, skiriamos įvairioms valstybės funkcijoms finansuoti. Jos apima išlaidas tokioms sritims kaip ekonomika, švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, aplinkos apsauga, viešoji tvarka, gynyba, kultūra ir kitos valstybės paslaugos. Išlaidų struktūra parodo, kurioms sritims valstybė teikia prioritetą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com