SQL log

  ### Centriniai ir įbrėžtiniai kampai
  
  ∠AOB - centrinis kampas,
  ∠ANB - įbrėžtinis kampas
  
  ∠AMB = ½ ∠AOB = α
  
  ∠ANB = ∠AMB = α
  
  ∠C = 90°, kai AB - skersmuo
  
  ### Liestinė ir styga
  
  AB - liestinė,
  AC - styga.
  
  AB - liestinė,
  OA ⊥ AB.
  
  Jei AB ir AC - liestinės, tai AB = AC ir ∠BAO = ∠CAO.
  
  Jei CD ⊥ AB, tai AK = KB.
  
  Jei stygos AB ir CD susikerta taške M, tai AM · MB = CM · MD.
  
  ### Skritulio išpjova, nuopjova ir lanko ilgis
  
  S<0xE2><0x82><0x97><0xE2><0x82><0x9B><0xE2><0x82><0x99><0xE2><0x82><0x9F>. = (πR² / 360°) · α,
  
  S<0xE2><0x82><0x99><0xE2><0x82><0x9A><0xE2><0x82><0x98><0xE2><0x82><0x9F><0xE2><0x82><0x97>. = S<0xE2><0x82><0x97><0xE2><0x82><0x9B><0xE2><0x82><0x99><0xE2><0x82><0x9F>. - S<0xE2><0x96><0xB3>,
  
  l<0xE2><0x82><0x8A><0xE2><0x82><0x87> = (πR / 180°) · α.
  
  ### Įbrėžtinis trikampis
  
  R = abc / 4S<0xE2><0x96><0xB3>,
  
  R - apibrėžtinio apskritimo spindulio ilgis,
  a, b, c - trikampio kraštinių ilgiai,
  S<0xE2><0x96><0xB3> - įbrėžtinio trikampio plotas.
  
  ### Apibrėžtinis trikampis
  
  r = S<0xE2><0x96><0xB3> / p<0xE2><0x96><0xB3>,
  
  r - įbrėžtinio apskritimo spindulio ilgis,
  S<0xE2><0x96><0xB3> - apibrėžtinio trikampio plotas,
  p<0xE2><0x96><0xB3> - trikampio pusperimetris.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  kalbos reikalų. Antanas Salys remdamasis Kazimieru Jauniumi sukūrė lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, rašė tarmių istorijos, taip pat baltų kalbų istorijos klausimais.
  
  Šiai kartai priskiriamas ir Juozas Balčikonis, nusipelnęs lietuvių kalbos norminimui, kalbos kultūrai. Jis tiesiogiai tęsė Jono Jablonskio pradėtą bendrinės kalbos kūrimo ir puoselėjimo veiklą. Daug rašė praktiniais kalbos klausimais, vertė, redagavo literatūrą. Juozas Balčikonis itin nusipelnė lietuvių leksikografijai, ypač leisdamas didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“.
  
  Sovietų okupuotoje Lietuvoje būdami atkirsti nuo Vakarų lingvistinės minties, išplėšti iš pasaulinio lingvistinio konteksto lietuvių kalbininkai turėjo daug mokytis ir daug ką nuveikti savarankiškai. Taip jie kūrė originalią lietuvių lingvistinę mokyklą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama kalbos istorijai, istorinės gramatikos problemoms, senųjų raštų tyrimams, dialektologijai. Tačiau neliko nuošalyje ir fonologija, morfologija, sintaksė.
  
  Pokario lietuvių kalbos tyrėjų pirmajai kartai galima priskirti Vytautą Mažiulį (kalbos istorijos, prūsistikos specialistas), Joną Palionį (senųjų raštų tyrėjas), Juozą Pikčilingį (stilistikos specialistas), Zigmą Zinkevičių (kalbos istorikas, dialektologas, onomastas – tyrė tikrinius žodžius). Jie buvo svarbiausi vėlesnės kartos tyrėjų mokytojai. Kiek vėliau į kalbininkų gretas įsiliejo Vytautas Ambrazas (sintaksės specialistas), Jonas Kazlauskas (istorinės gramatikos, fonologijos specialistas), Vitas Labutis (sintaksės specialistas), Kazys Morkūnas (dialektologas), Algirdas Sabaliauskas (kalbotyros istorikas), Vincas Urbutis (etimologijos, žodžių darybos, leksikografijos specialistas), Aloyzas Vidugiris (dialektologas, lietuvių kalbos salų tyrėjas). Ilgainiui lietuvių kalbos tyrėjų gretos plėtėsi, atsirasdavo vis naujų skirtingų sričių specialistų: Aldona Paulauskienė (morfologijos specialistė), Aleksandras Vanagas (onomastikos tyrėjas), Vytautas Vitkauskas (dialektologas, leksikografas). Ypač išsiskyrė 1962 m. lituanistikos studijas baigęs kursas. Iš jo iškilo nemažai garsių ir svarbių lietuvių kalbos tyrėjų: Aleksas Girdenis (fonetikas, fonologas, dialektologas, kalbos istorikas, taip pat poetas), Evalda Jakaitienė (leksikologė, leksikografė, žodžių darybos, semantikos specialistė), Aldonas Pupkis (fonetikas, garsiausias bendrinės kalbos norminimo specialistas), Albertas Rosinas (kalbos istorikas, morfologijos, semantikos specialistas, baltų kalbų įvardžių ir daiktavardžių tyrėjas). Dar vėlesnės kartos kalbininkai yra Danguolė Mikulėnienė (akcentologijos, dialektologijos specialistė), Regina Koženiauskienė (stilistikos ir retorikos specialistė), Antanas Pakerys (akcentologas), Bonifacas Stundžia (akcentologas, kalbos istorikas, prūsų kalbos tyrėjas). Tai svarbiausi atskirų kalbotyros sričių tyrėjai. Be jų, yra dar būrys jaunesnių kalbininkų, dirbančių įvairiuose kalbos mokslo baruose.
  
  Lietuvių kalbą tyrė bei tiria ir įvairių kartų užsienio kalbininkai. Žymiausi vyresnės kartos atstovai yra Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel, Vokietija, kalbos istorikas, etimologas, etimologinio žodyno autorius), Janas Otrembskis (Jan Otrębski, Lenkija, kalbos istorikas, dialektologas, senųjų raštų tyrėjas), Frydrichas Šolcas (Friedrich Scholz, Vokietija, labai plačių interesų filologas, senųjų raštų tyrėjas, literatūrologas), Kristianas Stangas (Christian Stang, Norvegija). Iš jaunesnės kartos tyrėjų minėtini Anatolijus Nepokupnas (Anatolij Nepokupnij, Ukraina, leksikologas, baltų ir slavų ryšių tyrėjas), Voicechas Smočynskis (Wojciech Smoczyński, Lenkija, kalbos istorikas, prūsų kalbos tyrėjas, etimologas, etimologinio žodyno autorius). Taip pat Pjetras Dinis (Pietro Dini, Italija, kalbos istorikas, senųjų raštų tyrėjas, vertėjas), Gvidas Mikelinis (Guido Michelini, Italija, senųjų raštų tyrėjas).' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;