Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis

Šioje temoje aptariama jonizuojančiosios spinduliuotės (pvz., alfa, beta ir gama spindulių) ir nejonizuojančiosios spinduliuotės (pvz., regimosios šviesos) poveikis organizmams. Aiškinamasi, kaip spinduliuotė veikia ląsteles, kokie veiksniai lemia spinduliuotės poveikį, ir kaip matuojama sugertoji apšvitos dozė bei jos galia (grėjais ir sivertais). Taip pat aptariama foninė spinduliuotė ir saugos normos.

Alfa (α) dalelių poveikis
Alfa dalelės yra sunkios ir turi didelę jonizuojančiąją galią, bet mažą skvarbą. Jas sulaiko popierius, drabužiai ar viršutinis odos sluoksnis. Tačiau, patekusios į organizmą (įkvėpus ar su maistu), jos gali būti labai pavojingos, nes tiesiogiai veikia vidinius audinius.
Beta (β) dalelių poveikis
Beta dalelės yra lengvesnės už alfa daleles ir turi didesnę skvarbą. Jos jonizuoja ir žadina atomus, prarasdamos energiją. Jas gali sulaikyti storesnės medžiagos, pavyzdžiui, kelių milimetrų storio aliuminio plokštelė.
Didžiausios leidžiamos metinės apšvitos
Radiacinės saugos normos nustato didžiausias leidžiamas metines apšvitos dozes darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančiąja spinduliuote. Darbuotojai skirstomi į A ir B kategorijas. A kategorijai leidžiamos didesnės dozės. Skirtingiems organams ir audiniams taikomos skirtingos dozės. Visam organizmui, raudoniesiems kaulų čiulpams, lytinėms liaukoms (I grupė) A kategorijai leidžiama 50 mSv, B kategorijai - 5 mSv. Raumeniniam audiniui, riebaliniam audiniui, skyldliaukei ir kt. (II grupė) A - 150 mSv, B - 15 mSv. Kauliniam audiniui, odai ir kt. (III grupė) A - 300 mSv, B - 30 mSv.
Foninė spinduliuotė
Žmogaus organizmas nuolat veikiamas foninės spinduliuotės, kurią skleidžia gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai. Vidutinė metinė foninės spinduliuotės dozė yra apie 0,001 Gy. Žmogus yra prisitaikęs prie šios dozės. Foninė spinduliuotė priklauso nuo vietovės. Didesnė ji būna vulkaninės kilmės kalnuose, vietose, kur daug granito ir kitų mineralų, turinčių radioaktyviųjų elementų. Leidžiamoji spinduliuotės dozės galia – 0,05 Gy per metus. Gyvenamosiose patalpose spinduliuotė gali būti ne daugiau kaip 5 kartus didesnė už foninę.
Gama (γ) spindulių poveikis
Gama spinduliai yra elektromagnetinės bangos, turinčios didžiausią skvarbą iš visų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių. Juos efektyviausiai sugeria švinas.
Jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė
Elektromagnetinė spinduliuotė veikia gyvus organizmus. Ji skirstoma į jonizuojančiąją (radioaktyviąją) ir nejonizuojančiąją. Nejonizuojančioji spinduliuotė apima regimąją šviesą, ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius, mikrobangas, žemo dažnio elektromagnetinius laukus ir ultragarsą. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai būna natūralūs (kosminė, Žemės plutos, atmosferos, hidrosferos) ir dirbtiniai (branduolinė pramonė, branduoliniai bandymai, medicinos įrenginiai, buitiniai prietaisai). Organizmai yra prisitaikę prie silpnos natūralios jonizuojančiosios spinduliuotės.
Jonizuojančios spinduliuotės jutimas
Žmogus nejaučia jonizuojančiosios spinduliuotės. Radioaktyviųjų medžiagų poveikis pastebimas tik praėjus tam tikram laikui. Kai radioaktyviosios medžiagos nuolat patenka į organizmą, apšvitos dozės kaupiasi ir tampa kenksmingos. Išorinės apšvitos dozė matuojama dozimetrais – prietaisais, matuojančiais apšvitos dozės galią arba pačią apšvitos dozę.
Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis
Radioaktyviųjų virsmų metu išspinduliuojamos alfa (α), beta (β) dalelės ir gama (γ) spinduliai sąveikauja su atomais, jonizuodami juos ir sukeldami cheminius bei biologinius procesus ląstelėse. Tai gali sutrikdyti ląstelių veiklą ir netgi sukelti jų žūtį. Ląstelių branduoliai, ypač greitai besidalijančių ląstelių (pvz., kaulų čiulpų), yra jautriausi. Poveikis priklauso nuo spinduliuotės rūšies, intensyvumo, trukmės ir organizmo jautrumo. Vaikai, ypač gemalai, yra daug jautresni.
Lygiavertė apšvitos dozė
Lygiavertė apšvitos dozė įvertina spinduliuotės rūšies pavojingumą gyviesiems organizmams. Jos matavimo vienetas yra sivertas (Sv). 1 Sv = 1 J/kg. Dažniausiai naudojamas dalinis vienetas – milisivertas (mSv).
Sugertoji apšvitos dozė
Sugertoji apšvitos dozė (D) matuoja jonizuojančiosios spinduliuotės energiją, kurią sugeria švitinamas kūnas, tenkančią vienam kūno masės kilogramui. Matavimo vienetas yra grėjus (Gy). 1 Gy = 1 J/kg.
Sugertosios apšvitos dozės galia
Sugertosios apšvitos dozės galia parodo, kokia apšvitos dozė sugeriama per laiko vienetą. Jos SI matavimo vienetas yra grėjus per sekundę (Gy/s), kuris lygus W/kg.
Vienkartinės apšvitos dozės
Vienkartinės apšvitos dozės sukelia įvairius padarinius, priklausomai nuo dozės dydžio. Dozės nuo 0 iki 0,25 Sv nesukelia pastebimų efektų. Dozės nuo 0,25 iki 0,50 Sv sukelia nedidelį baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą. Nuo 0,50 iki 1 Sv – žaizdas, ženklų baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą. Nuo 1 iki 2 Sv – šleikštulį, vėmimą, plaukų slinkimą. Nuo 2 iki 5 Sv – kraujoplūdį, opas, galimą mirtį. 5 Sv ir daugiau – mirtį.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com