Organizmų klasifikacija pagal giminystės laipsnį

Šioje temoje susipažįstama su organizmų klasifikacija, pradedant rūšimis ir baigiant karalystėmis, bei sužinoma, kaip organizmai grupuojami pagal evoliucinius ryšius. Taip pat nagrinėjamos penkios pagrindinės karalystės: prokariotai, protistai, grybai, augalai ir gyvūnai, jų diagnostiniai požymiai bei evoliucijos eiga. Galiausiai, apžvelgiami virusai ir prokariotai, jų sandara ir vaidmuo gamtoje.

Karalysčių diagnostiniai požymiai
Kiekviena karalystė turi savitus diagnostinius požymius. Prokariotams būdingas branduolio nebuvimas. Protistai yra įvairi grupė, panaši į paprastos sandaros grybus, augalus ar gyvūnus, bet sudėtingesnė už savo pirmtakus. Grybai yra nejudrūs, heterotrofiniai organizmai, siurbiantys maistą. Augalai yra nejudrūs, autotrofiniai organizmai, vykdantys fotosintezę. Gyvūnai yra judrūs, heterotrofiniai organizmai, ryjantys maistą. Branduolio turėjimas ar gebėjimas judėti nėra vienos karalystės diagnostiniai požymiai, nes būdingi kelioms karalystėms.
Organizmų evoliucija
Prokariotai atsirado daugiau nei prieš 3,5 milijardo metų ir yra primityviausi organizmai. Protistai išsivystė iš prokariotų prieš 1-2 milijardus metų. Iš skirtingų protistų grupių kilo grybai, gyvūnai ir augalai. Dabartinė gyvybė kilo ne iš dabar gyvenančių primityvesnių organizmų, o iš seniai išnykusių evoliucinių pirmtakų. Trys pagrindinės protistų grupės davė pradžią aukštesnės organizacijos organizmams.
Organizmų klasifikacija
Organizmų klasifikacija remiasi diagnostiniais požymiais, būdingais tam tikriems taksonams. Atpažinimo raktai padeda nustatyti organizmo priklausomybę rūšiai ar rūšių grupei, naudojant klausimus su „taip“ arba „ne“ atsakymais. Šunys, kojotai ir vilkai priklauso skirtingoms Canis genties rūšims. Apvaliąsias kirmėles nuo žieduotųjų skiria kūno nariuotumąs: pirmųjų kūnas lygus, be narelių, o antrųjų – nariuotas.
Penkios organizmų karalystės
Visi organizmai skirstomi į penkias karalystes: Prokariotai (Moneros), Protistai, Grybai, Augalai ir Gyvūnai. Prokariotai (bakterijos) yra vienaląsčiai organizmai be branduolio. Eukariotai (organizmai su branduoliais) skirstomi į likusias keturias karalystes. Virusai nepriklauso jokiai karalystei, nes neturi ląstelinės sandaros. Archėjos (arba archebakterijos) yra bebranduoliai vienaląsčiai organizmai, kartais priskiriami atskirai karalystei dėl jų unikalių savybių (pvz., ribosomos panašesnės į eukariotų, ląstelių sienelėse nėra glikopeptidų).
Taksonų hierarchija
Taksonai sudaro hierarchinę sistemą, pradedant nuo rūšių ir kylant iki karalysčių. Artimai giminingos rūšys jungiamos į gentis, gentys į šeimas, šeimos į būrius arba eiles, būriai arba eilės į skyrius, o skyriai į karalystes. Rūšių skaičius yra didžiausias, o karalysčių – mažiausias (penkios). Šiuo metu aprašyta virš 1,5 milijono rūšių, bet manoma, kad jų gali būti kelis kartus daugiau. Per gyvybės evoliucijos laikotarpį išnyko mažiausiai 150 milijonų rūšių. Taksonų hierarchija ir dvinariai rūšių pavadinimai (pvz., Canis lupus) sukuria vieningą sistematikos sistemą.
Virusai ir prokariotai
Virusai yra smulkiausi, neląsteliniai organizmai, nepriklausantys jokiai karalystei. Bakterijos (prokariotai) yra vienaląsčiai organizmai be branduolio. Abi grupės yra paprasčiausios gyvybės formos, atsiradusios ankstyvose evoliucijos stadijose. Virusai yra parazitai (patogenai), o jų dalelė susideda iš nukleorūgšties (DNR ar RNR), apsuptos baltyminiu apvalkalu – kapside. Kai kurie virusai turi lipidinį apvalkalą. Virusai nesimaitina, nekvėpuoja, nereaguoja į dirgiklius, neauga ir dauginasi tik šeimininko ląstelėse.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com