Kūnų inertiškumas ir kūno masė

Šioje temoje nagrinėjamas kūnų inertiškumas – savybė priešintis greičio pokyčiams, ir masė – inertiškumo matas. Sužinoma, kaip masė susijusi su pagreičiu, kaip ji matuojama, ir kaip apskaičiuojamas masių santykis. Taip pat trumpai paliečiama reliatyvumo teorijos įtaka masei.

Kūno masė
Masė yra kiekybinis kūno inertiškumo matas. Kuo didesnė kūno masė, tuo jis inertiškesnis ir tuo mažesnis jo įgytas pagreitis sąveikaujant su kitu kūnu. Sąveikaujančių kūnų pagreičių modulių santykis yra atvirkščiai proporcingas jų masių santykiui: \(a_1 / a_2 = m_2 / m_1\). Žinant šį santykį ir vieno iš kūnų masę, galima apskaičiuoti kito kūno masę.
Kūnų inertiškumas
Inertiškumas yra kūno savybė, apibūdinanti, kaip greitai kūnas gali pakeisti savo greitį, sąveikaudamas su kitais kūnais. Kūno greičio kitimo greitis yra jo pagreitis, apskaičiuojamas pagal formulę: \(a = (v - v_0) / t\), kur '\(a\)' yra pagreitis, '\(v\)' - galinis greitis, '\(v_0\)' - pradinis greitis, '\(t\)' - laikas. Inertiškesnis kūnas per tą patį laiką pakeičia greitį mažiau.
Masės etalonas
Tarptautiniu mastu sutarta, kad masės vienetas yra kilogramas (kg). Vienas kilogramas atitinka specialaus iš platinos ir iridžio lydinio pagaminto ritinio masę. Apytiksliai vienas kilogramas prilygsta 1 litro gryno vandens, kurio temperatūra \(15^\circ \text{C}\), masei. Kūno masė (\(m_1\)) gali būti apskaičiuota, lyginant ją su etalono mase (\(m_2\)), naudojant formulę: \(m_1 = m_2(a_2 / a_1)\).
Masės matavimas
Masė yra fizikinis dydis, nusakantis kūno inertiškumą. Dažniausiai masė nustatoma sveriant, naudojant svarstykles. Svėrimas pagrįstas kūnų ir Žemės sąveika – vienodos masės kūnus Žemė traukia vienodai. Spyruoklinės svarstyklės graduojamos naudojant žinomos masės etaloninius kūnus. Dviejų sujungtų kūnų masė lygi jų masių sumai: \(m = m_1 + m_2\).
Masės nustatymas nesveriant
Kai kūnų pasverti neįmanoma, jų masė nustatoma matuojant sąveikos metu įgytus pagreičius. Šis metodas taikomas tiek makropasaulyje (pvz., planetų, žvaigždžių masėms nustatyti), tiek mikropasaulyje (pvz., atomų ir juos sudarančių dalelių masėms nustatyti).
Reliatyvumo teorija
Remiantis reliatyvumo teorija, judančio kūno masė nėra pastovi – ji kinta. Šis kitimas tampa pastebimas tik tada, kai kūnas juda greičiu, artimu šviesos greičiui (\(c \approx 3 \times 10^8 \text{ m/s}\)).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com