Prancūzijos didžioji revoliucija ir jos sukeltos permainos

Šioje temoje nagrinėjama Prancūzijos Didžioji revoliucija, jos priežastys, eiga ir padariniai, įskaitant Apšvietos idėjų įtaką. Apžvelgiamos pagrindinės politinės grupuotės, finansinė padėtis prieš revoliuciją ir svarbiausi įvykiai, tokie kaip Bastilijos šturmas bei Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos priėmimas. Revoliucija iš esmės pakeitė Prancūzijos politinę, socialinę ir ekonominę sistemas.

Apšvietos idėjų įtaka revoliucijai
Prancūzijos revoliucijai didelę įtaką turėjo Apšvietos epochos idėjos. Džonas Lokas pabrėžė prigimtines žmogaus teises (gyvybė, laisvė, nuosavybė). Šarlis Lui de Monteskjė iškėlė valdžių padalijimo principą (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė). Žanas Žakas Ruso propagavo visuomenės sutarties idėją ir tautos suverenitetą. Volteras gynė žodžio ir sąžinės laisvę bei toleranciją. Šios idėjos buvo įgyvendintos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje ir kituose revoliucijos dokumentuose.
Finansinė padėtis prieš revoliuciją
1788 metais Prancūzijos valstybės biudžeto išlaidos siekė 629 milijonus livrų. Didžiausia išlaidų dalis - 50% (314.5 mln. livrų) buvo skirta skolų apmokėjimui. Dvaro reikmės sudarė 6% (37.74 mln. livrų), kariuomenė - 25% (157.25 mln. livrų), švietimas ir socialinės reikmės - 1% (6.29 mln. livrų), o kitos išlaidos - 18% (113.22 mln. livrų). Pajamos buvo žymiai mažesnės nei išlaidos, sukeldamos didelį deficitą, kuris buvo dengiamas paskolomis.
Politinės grupuotės Prancūzijos revoliucijoje
Revoliucijos metu veikė dvi pagrindinės politinės grupuotės: jakobinai ir žirondistai. Jakobinai buvo radikalai, rėmęsi Ž. Ž. Ruso idėjomis apie piliečių lygybę ir visuotinę rinkimų teisę. Juos rėmė Paryžiaus varguomenė (sankiulotai) ir buržuazija. Žirondistai buvo nuosaikesni, nepritarė karaliaus egzekucijai, ir juos rėmė kitų miestų buržuazija bei provincijų inteligentija.
Prancūzijos revoliucijos eiga ir svarbiausi įvykiai
Revoliucija prasidėjo 1789 m. gegužės 5 d., kai Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus. Trečiajam luomui nepritarus mokesčių didinimui, jis pasiskelbė Nacionaliniu susirinkimu. 1789 m. liepos 14 d. įvyko Bastilijos šturmas – simbolinis revoliucijos pradžios įvykis. 1789 m. rugpjūčio 26 d. priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, įtvirtinusi pagrindines žmogaus teises. 1791 m. rugsėjo 3 d. priimta konstitucija, įtvirtinusi konstitucinę monarchiją. 1792 m. Prancūzija paskelbta respublika, o 1793 m. karalius ir karalienė giljotinuojami. 1793-1794 m. vyko jakobinų diktatūra, vadovaujama Robespjero. 1794 m. įvyko Termidoro perversmas, nuvertęs Robespjerą. 1795-1799 m. – Direktorijos laikotarpis, o 1799 m. Napoleonas Bonapartas įvykdė perversmą ir tapo pirmuoju konsulu.
Prancūzijos revoliucijos priežastys
Prancūzijos revoliuciją XVIII a. pabaigoje lėmė kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, didelė valstybės skola (4,5 mlrd. livrų) ir biudžeto deficitas (126 mln. livrų), atsiradę dėl valdovų karų ir dvaro išlaidų. Antra, trečiojo luomo (pirklių, pramonininkų, gydytojų ir kt.) nepasitenkinimas didele mokesčių našta ir politinių teisių siekis. Trečia, Apšvietos idėjų plitimas ir viešosios nuomonės atsiradimas skatino reformas. Ketvirta, 1788 m. nederlius ir ūkio krizė sustiprino maištingas nuotaikas. Galiausiai, Generalinių luomų, kurie nebuvo šaukiami nuo 1614 m., neveikimas prisidėjo prie įtampos augimo.
Revoliucijos apibrėžimas ir esminės permainos
Revoliucija (lot. revolutio – perversmas) yra procesas, kurio metu visuomenė iš esmės pakeičia kurią nors savo gyvavimo sritį, pavyzdžiui, ekonomiką ar politiką. Prancūzijos Didžioji Revoliucija pakeitė politinę sistemą, išlaisvindama atstovavimo idėją nuo valdovo ir aristokratijos, paversdama atstovavimo institucijas pagrindinėmis, kurių sprendimai tapo aukščiausia valdžia. Šis procesas apėmė visus visuomenės sluoksnius ir pradėjo demokratijos tapatinimo su atstovaujamąja valdžia erą.
Revoliucijos padariniai
Prancūzijos revoliucija turėjo didžiulį poveikį įvairioms gyvenimo sritims. Socialinėje srityje buvo panaikintos luominės privilegijos ir įtvirtinta lygybė prieš įstatymą. Politinėje srityje absoliutinė monarchija buvo pakeista respublika, vėliau – konstitucine monarchija, o galiausiai – konsulatu. Taip pat buvo įtvirtintos piliečių teisės ir laisvės. Ekonominėje srityje iš pradžių buvo stebimas nuosmūkis ir sumažėjęs eksportas, bet ilgainiui buvo pradėtos ekonominės reformos. Švietimo ir mokslo srityje buvo pradėtos reformos, siekiant visuotinio raštingumo.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com