Kosminių skrydžių pradmenys

Šioje temoje nagrinėjama, kaip jėgos veikia gamtoje, ypač kosminių skrydžių kontekste, aprašant palydovų paleidimą, orbitas ir pritaikymą. Taip pat aptariama, kaip palydovai naudojami televizijos ryšiui, meteorologijoje, okeanografijoje, kartografijoje, žemės ūkio stebėsenoje ir navigacijoje. Galiausiai, trumpai paliečiama Lietuvos istorija, susijusi su kosminiais skrydžiais, paminint Kazimierą Semenavičių.

Erdvėlaivių moksliniai tyrimai
Erdvėlaiviai su astronautų įgulomis atlieka sudėtingus mokslinius tyrimus. Kosmose gaunamos labai grynos medžiagos, auginami kristalai ir lydomos nevienodo tankio medžiagos.
Kazimieras Semenavičius ir daugiapakopės raketos idėja
Daugiapakopės raketos idėją Lietuvoje pirmą kartą iškėlė inžinierius artileristas Kazimieras Semenavičius (1600–1651). Savo veikale „Didysis artilerijos menas“ jis pateikė trijų pakopų raketos brėžinius ir apžvelgė raketų gamybos technologiją. Šis veikalas buvo svarbus artilerijos mokslo veikalas Europoje.
Palydovai karinėms reikmėms
Palydovai naudojami karo reikmėms: stebi kariuomenių judėjimą, susišaudymų eigą ir fiksuoja pokalbius, vykstančius elektroninėmis ryšių priemonėmis.
Palydovai kartografijoje
Kosminės nuotraukos leidžia tiksliai kartografuoti ledynus, apledėjimų pėdsakus ir sunkiai prieinamus rajonus. Palydovų surinkta medžiaga padeda nustatyti kraštovaizdžio savybes.
Palydovai meteorologijoje
Dirbtiniai Žemės palydovai naudojami meteorologijoje, suteikdami išsamius duomenis apie debesuotumą, vandenyno paviršiaus temperatūrą, vėjo kryptį ir greitį, bei kritulių gausumą, kas pagerina orų prognozes. Palydovai leidžia stebėti didelius plotus vienu metu, aptikti ciklonus ir audras.
Palydovai navigacijoje
Palydovai padeda nustatyti objektų padėtį Žemės paviršiuje. Navigacijos palydovai siunčia signalus, leidžiančius laivams, lėktuvams ir automobiliams nustatyti savo buvimo vietą. Kuriamos sistemos, apdorojančios šiuos duomenis, padėsiančios vairuotojams išvengti spūsčių.
Palydovai okeanologijoje
Dirbtiniai Žemės palydovai naudojami kosminėje okeanologijoje stebint jūrų sroves, nustatant vandenynų srovių ribas, naftos dėmes ir vidines bangas, kurios susidaro tarp skirtingo tankio vandens sluoksnių. Šių reiškinių stebėjimas iš laivų ar lėktuvų yra sudėtingas.
Palydovai žemės ūkyje ir aplinkosaugoje
Infraraudonieji palydoviniai jutikliai leidžia stebėti augalų būklę, nustatyti ligas ir kenkėjus, tirti dirvožemio sudėtį. Taip pat galima stebėti melioracijos sistemas, vandens telkinius ir žemės naudojimą. Europos Sąjungoje palydovai naudojami stebėti žemės ūkio naudmenas ir tikrinti, ar laikomasi žemės ūkio politikos reikalavimų.
Palydovų orbitų tipai
Paprasčiausia Žemės palydovo orbita yra apskritoji. Žemės paviršių stebintys palydovai dažnai skrieja viršpolinėmis orbitomis, leidžiančiomis apžvelgti visą planetą. Ryšių palydovai skrieja pastoviomis orbitomis virš pusiaujo, išlikdami tame pačiame taške Žemės atžvilgiu.
Palydovų paleidimas į orbitą
Palydovai į orbitas keliami vienkartinėmis arba daugkartinio naudojimo raketomis. Daugiapakopės raketos startuoja vertikaliai, palaipsniui pereidamos į horizontalią padėtį, suteikdamos palydovui reikiamą greitį ir orbitą, o vėliau nuo jo atsiskirdamos.
Palydovų panaudojimas televizijoje
Palydovai išplėtė televizijos galimybes, nes televizijos laidoms perduoti tinkamos ultratrumposios ir decimetrinės bangos sklinda tiesiai ir neatsispindi nuo atmosferos. Žemės apvalumas riboja perdavimo atstumą, todėl retransliatoriai, o dabar ir palydovai, leidžia matyti įvykius iš tolimiausių Žemės vietų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com