Žvaigždžių klasifikacija

Šioje temoje nagrinėjama žvaigždžių klasifikacija pagal spektrą, apibrėžiami tokie terminai kaip paralaksas, spindesys, šviesis ir ryškis. Taip pat aptariama Hercšprungo ir Raselo diagrama, parodanti ryšį tarp žvaigždžių šviesio, temperatūros ir evoliucijos stadijos.

Atstumo iki žvaigždžių nustatymas
Atstumas iki žvaigždžių nustatomas naudojant paralakso metodą. Paralaksas yra reiškinys, kai objektas atrodo pasislinkęs, kai stebėtojo padėtis pasikeičia. Yra du pagrindiniai paralakso tipai: horizontalusis ir metinis. Horizontalusis paralaksas - kampas, kuriuo iš dangaus kūno būtų matomas Žemės spindulys. Metinis paralaksas - kampas, kuriuo iš žvaigždės būtų matomas Žemės orbitos didysis pusašis. Kuo toliau žvaigždė, tuo mažesnis paralaksas. Atstumas iki žvaigždžių matuojamas parsekais (pc). Vienas parsekas yra atstumas, iš kurio Žemės orbitos didysis pusašis, statmenas regėjimo spinduliui, matomas 1 lanko sekundės kampu. Atstumas parsekais yra atvirkščiai proporcingas metiniam paralaksui sekundėmis.
HR diagrama
Hercšprungo ir Raselo (HR) diagrama rodo žvaigždžių šviesio ir paviršiaus temperatūros (arba spektrinės klasės) santykį. Žvaigždės diagramoje nėra išsidėsčiusios bet kaip, bet sudaro tam tikras grupes. Pagrindinė seka – tai įstrižainė juosta, kurioje yra dauguma žvaigždžių, įskaitant ir Saulę. Kitos svarbios grupės yra supermilžinės (labai šviesios ir didelės) ir baltosios nykštukės (karštos, bet mažai šviesios).
Žvaigždžių charakteristikos
Žvaigždės skiriasi spindesiu ir šviesiu. Spindesys – tai energijos kiekis, pasiekiantis Žemę, ir yra matuojamas regimaisiais ryškiais. Kuo mažesnis ryškis, tuo didesnis spindesys. Absoliutusis ryškis (M) – tai ryškis, kurį žvaigždė turėtų, jei būtų 10 parsekų atstumu. Šviesis (L) – tai visa spinduliuojama energija per laiko vienetą, matuojama vatais arba Saulės šviesio vienetais (Saulės šviesis = 1).
Žvaigždžių klasifikacija
Žvaigždės yra klasifikuojamos pagal jų spektrus. Spektrai parodo žvaigždžių cheminę sudėtį, temperatūrą, magnetinio lauko stiprumą ir judėjimo greitį. Pagal spektrines linijas ir jų intensyvumą, žvaigždės skirstomos į klases: O, B, A, F, G, K ir M. Šios raidės nurodo temperatūros mažėjimą. Kiekviena klasė turi spinduliavimo maksimumą tam tikrame spektro ruože. Pavyzdžiui, O ir B žvaigždės spinduliuoja daugiausia ultravioletinėje spektro dalyje, o M klasės – raudonojoje ir infraraudonojoje. Žvaigždžių temperatūra gali būti nuo 3000 K (raudonosios) iki 50 000 K (mėlynosios).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com