SQL log

  **Nepriklausomybės Aktas** - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimtas nutarimas, skelbiantis valstybės atkūrimą.
  
  **Lietuvos Taryba** - lietuvių suvažiavime išrinkti žmonės, paskelbę Lietuvos valstybės atkūrimą ir nepriklausomybę.
  
  **Pirmasis pasaulinis karas** - 1914–1918 m. vykęs karas, kuriame dalyvavo daug pasaulio valstybių.
  
  **Signataras** - Lietuvos Nepriklausomybės Aktą priėmęs ir ant jo dokumento pasirašęs žmogus.
  
  ## Profesoriaus L. Mažylio atradimas
  
  2017 m. Lietuvą sudrebino netikėta žinia. Profesorius Liudas Mažylis Vokietijos archyve rado ilgai ieškotą 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės paskelbimo nutarimą. Kas ranka lietuvių ir vokiečių kalbomis surašė Liudo Mažylio rastą Vasario 16-osios akto dokumentą? Čia istorikams ir archyvų specialistams į pagalbą atėjo nusikaltimus tiriantys kriminalistai. Atlikę rašysenos tyrimą, jie nustatė, kad tai signataras Jurgis Šaulys.
  
  ## Kodėl švenčiame Vasario 16-ąją?
  
  Nepriklausomybės Aktas mums yra itin svarbus dokumentas. Vasario 16-ąją iškilmingai švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ši šventė atsirado tarpukariu, Lietuvai įtvirtinus nepriklausomybę. Sunki buvo laisvos šalies gyvenimo pradžia. Kitos šalys neskubėjo pripažinti Lietuvos valstybės. Paskelbus valstybės atkūrimą ir nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo Vokietijos kariuomenė. Nepriklausomybės paskelbimo aktas pradėjo naują Lietuvos kovos už laisvę etapą.
  
  ## Klausimai
  
  1.  Kas, kada ir kur paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą?
  2.  Paaiškink, kodėl Pirmasis pasaulinis karas priartino Lietuvos valstybės atkūrimą.
  3.  Internete arba bibliotekoje susirask signatarų nuotrauką ir nustatyk, kurie iš jų vaizduojami dailininko paveiksle.
  4.  Pasidalykite darbais ir sukurkite atsišaukimą, kviečiantį pasaulio šalis 1918 m. pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę.
  5.  Papasakokite, kaip su artimaisiais švenčiate Vasario 16-ąją.
  ' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Atsakymas.
  1) 960 Eur.
  2) k(x) = 63x + 150, x ∈ N, x ≤ 15.
  3) D(k) = {1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15};
     E(k) = {213, 276, 339, 402, 465, 528, 591, 654, 717, 780, 843, 906, 969, 1032, 1095}.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Paviršių apdirbimo kokybė tikrinama specialiais prietaisais – interferometrais, kurių veikimas pagrįstas šviesos interferencijos reiškiniu. Tai labai tikslūs prietaisai, leidžiantys aptikti paviršiaus nelygumus 10⁻⁶ cm tikslumu. Interferometru galima nustatyti šviesos bangų ilgį, dujų ar kitų medžiagų lūžio rodiklį, plonų plėvelių storį.
  
  Interferometrai skirstomi į dvispindulinius ir daugiaspindulinius. Dvispinduliniai interferometrai šviesos bangą suskaido į dvi koherentines bangas, daugiaspinduliniai – į daug atskirų koherentinių bangų.
  
  Suprasti interferometro veikimą padės pavaizduotas bandymas. Tarp dviejų plokštelių įdedama adata, plaukas ar kitas mažas kūnas. Dėl to tarp plokštelių susidaro plonas oro sluoksnis. Šviesai atsispindint nuo dviejų plokščių paviršių, kuriuos skiria oro sluoksnis, susidaro tamsios ir šviesios linijos, lygiagrečios su plokštelių lietimosi briauna. Išmatavus atstumą tarp interferencijos juostų (a), galima apskaičiuoti tarp stiklinių plokštelių esančio daikto storį (h):
  
  h = λl / (2na)
  
  čia n – stiklo lūžio rodiklis, l – pleišto pagrindo ilgis, λ – šviesos bangos ilgis.
  
  Kai oro tarpas tarp stiklo paviršių yra nevienodo storio, interferencijos juostos yra iškraipytos. Pagal jas galima spręsti apie paviršiaus nelygumus.
  
  ## Optinių sistemų skaidrinimas
  
  Šviesos interferencijos reiškinys taikomas optinių prietaisų optinėms sistemoms skaidrinti. Tų sistemų (vaizdo kamerų, fotoaparatų) priekiniai paviršiai padengiami skaidriomis plėvelėmis, kurių absoliutusis lūžio rodiklis (n<0xE2><0x82><0x9A>) yra mažesnis už optinio prietaiso lęšių lūžio rodiklį (n<0xE2><0x82><0x97>). Plėvelės storis parenkamas toks, kad, atsispindėjus bangoms, susidarytų interferencijos minimumas (atsispindėjusios bangos slopintų viena kitą). Dėl to šviesa mažiau atsispindi nuo optinio prietaiso lęšių paviršiaus, prarandama mažiau šviesos energijos. Didesnis šviesos energijos kiekis sukuria geresnį optiniu prietaisu gaunamo daikto atvaizdą.
  
  ## Klausimai ir užduotys
  
  1.  Kodėl muilo burbulas yra spalvotas? Kodėl jo spalvos nuolat keičiasi?
  2.  Ką matysime muilo burbulą apšvietę raudona šviesa?
  3.  Su kokia fizikine šviesos bangos charakteristika susijusi jos spalva?
  4.  Baseinas apšviečiamas mėlyna šviesa. Kokią spalvą matys vandenyje pasinėręs žmogus?' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  **Absoliutusis aukštis** – vietovės aukštis virš jūros lygio (pvz., nuo Pasaulinio vandenyno lygio).
  
  **Santykinis aukštis** rodo, kiek vienas paviršiaus taškas yra aukščiau už kitą.
  
  Reljefo vaizdavimas yra vienas iš sudėtingesnių žemėlapių elementų. Trimačiam jo vaizdavimui žemėlapyje naudojami įvairūs būdai: aukščio taškai, aukščio linijos, juostinis spalvinimas, šešėliavimas.
  
  ## Aukščio taškai
  
  *   Žemėlapiuose aukščiausios ir žemiausios Žemės paviršiaus vietos pažymėtos taškais ir įvardytos skaičiais, kurie nurodomi metrais virš jūros lygio.
  *   Žemėlapiuose visada nurodomas **absoliutusis** vietovės **aukštis**.
  
  ## Aukščio linijos
  
  Topografinis žemėlapis sudaromas dažnai remiantis aeronuotraukomis. Vietovės vaizdas iš viršaus iššifruojamas ir vaizduojamas plokštumoje sutartiniais ženklais.
  
  *   Reljefui vaizduoti topografiniame žemėlapyje naudojamos linijos vadinamos **izohipsomis**, arba **horizontalėmis**. Atstumas tarp dviejų horizontalių yra aukščio skirtumas.
  *   Topografiniame žemėlapyje horizontalės brėžiamos tam tikru atstumu viena nuo kitos, atsižvelgiant į reljefo ypatumus.
      *   Toliau viena nuo kitos nubrėžtos horizontalės reiškia, kad kalno arba daubos šlaitas yra nuolaidus.
      *   Arčiau viena prie kitos nubrėžtos horizontalės rodo, kad kalno arba daubos šlaitas yra status.
  *   Kalvai arba daubai pavaizduoti naudojami **kalnabrūkšniai**. Tai nuolydžio krypties rodyklės, brėžiamos statmenai horizontalėms.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  *   ái ir ai: táiko – laiko, tái – tai
  *   áu ir aũ: tráukia – šaũkia, láuk – laũk
  *   éi ir ei: léisti – keisti
  *   ùi ir ui: ùiti – puikti
  *   ál ir al: káltas – kaltas
  *   ám ir am: sámtis – kamštis
  *   án ir an: kánda – randa
  *   ár ir ar: tárpas – varpas
  *   él ir el: kélti – telkti
  *   ém ir em: pémpė – tempė
  *   én ir en: sénti – kentė
  *   ér ir er: vérti – versti
  *   ìl ir il: pìlti – tilpti
  *   ìm ir im: kìmti – imti
  *   ìn ir in: pìnti – rinkti
  *   ìr ir ir̃: vìrti – vir̃sti
  *   ùl ir ul: kùlti – gulti
  *   ùm ir um: stùmti – kumpti
  *   ùn ir un: siùndė – siuntė
  *   ùr ir ur̃: kùrti – skur̃sti
  
  ### 4. Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių:
  
  4.1. Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinės eilės balsius skoliniuose (kaip lietuviškuose žodžiuose):
  *   prieš e: dèmonas, procèsas
  *   prieš ė: licė̃jus, panacė́ja, kupė̃
  *   prieš i, y: kumýsas, šašlýkas, situãcija
  
  4.2. Tarti minkštąjį priebalsį l prieš minkštuosius priebalsius (net jei tarp jų įsiterpia k ar g):
  *   buhálteris, Báltija, fìlme; al̃ksnis, smul̃kmena, álgebra
  
  4.3. Tarti kietuosius priebalsius prieš kietuosius priebalsius:
  *   balkònas, albùmas, fìlmas, kultūrà
  
  **PASTABA:** 4.3 punkto reikalavimas gali būti netaikomas:
  a)  labai specialiems tam tikrų sričių terminams: álfa, áltas, vòltas
  b)  kitų kalbų citatoms: salto mortale
  c)  kai kuriems iš tradicijos tariamiems žodžiams: pòlka, válsas
  
  ### Kirtis ir priegaidė
  
  Skiemens išryškinimas, pabrėžimas žodyje vadinamas kirčiù. Pagrindinę informaciją apie kirtį gauname iš skiemens pagrindo (trumpojo arba ilgojo balsio, dvibalsio arba mišriojo dvigarsio). Jei kirčiuoto skiemens pagrindą sudaro ilgasis balsis, dvibalsis arba mišrusis dvigarsis, skiemens tarimas priklauso nuo priegaidės. **Priegaidė** – kirčiuoto ilgojo skiemens tarimo būdas.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Laukiant, bėgant, ūždàvus, nutilus, šylant, užgesus, snausdžiant, sudžiūvus, praleidžiant, tęsiant, begrįžtant, besant, tręšiant, balant, šiaušiantis, prisipažįstant, uždavus, krykščiant.
  
  ## 3 Du sakinius sujunkite į vieną dviem būdais. Pasirinktą veiksmažodį pakeiskite padalyviu, o daiktavardį ar įvardį pavartokite naudininko linksniu.
  
  1.  Tėtis kepa blynus. Ieva klausosi muzikos.
  2.  Mes stebime krepšinio varžybas kompiuterio ekrane. Staiga dingo elektra.
  3.  Traukinys įvažiavo į stotį. Orkestras užgrojo maršą.
  4.  Šuo pradėjo loti. Pabudo visas namas.
  5.  Su draugais nuvažiavau prie jūros. Saulė leidosi.
  
  ## 4 Nusakykite, kokios veiksmažodžio formos yra šie žodžiai. Su jais sugalvokite sakinių. Remkitės patarimais.
  
  Atskridus, skrisdama, išskridęs; miegodamas, miegant, išsimiegojusi; spindėdama, suspindus, suspindėjęs; švęsdami, švenčiant, švęsdavusios; būdamas, esant, būdavusi.
  
  ### PATARIMAI
  
  | Pusdalyvis                 | Padalyvis                      |
  | :------------------------- | :----------------------------- |
  | **1 veikėjas**             | **2 veikėjai**                 |
  | **2 veiksmai**             | **2 veiksmai**                 |
  | Reiškia aplinkybę, kylančią iš **to paties veikėjo** šalutinio veiksmo. | Reiškia aplinkybę, kylančią iš **kito veikėjo** veiksmo. |
  | *Bėgdamas* namo Jonas dainavo. | Jonui *bėgant* visa salė dainavo. |
  
  ## 5 Pasirinkite taisyklingą neasmenuojamąją veiksmažodžio formą. Paaiškinkite, kodėl pasirinkote būtent tą formą.
  
  1.  (Remiantis / Remdamasi) pateikta informacija policija pradėjo tyrimą.
  2.  (Apibendrinant / Apibendrindamas) straipsnį žurnalistas išsakė savo nuomonę.
  3.  Krepšininkės (žaidžiant / žaisdamos) nepažeidė taisyklių.
  4.  Užuot (pasimokę / pasimokius) mokiniai bandė nusirašyti.
  5.  Kad (apsisaugojus / apsisaugotume / apsisaugoti) nuo peršalimo, reikia grūdintis.
  6.  (Juokdamasis / Juokiantis) aktorius skaitė straipsnį apie save.
  7.  (Parašius / Parašiusi / Parašydama) knygą Virginija nustebino visą miestelį.
  8.  Prieš (užmiegant / užmigdama) klausiausi didmiesčio ūžesio už lango.
  9.  (Įėjęs / Įeidamas) į kino salę susiradau savo vietą ir atsisėdau.
  10. Žvejys sėdėdavo ant upės kranto (traukiant / traukdamas / traukęs) menkas žuveles, tinkamas tik katino pusryčiams.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;