Maišant skirtingų spalvų šviesos spindulius (adityvusis maišymas), gaunamos naujos spalvos. Pagrindinės adityviosios spalvos yra raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B). Jų porų mišiniai duoda papildomąsias spalvas: geltoną (R+G), žydrą (G+B), purpurinę (R+B). Šviesos filtrai praleidžia tik tam tikras spalvas.

Daltonizmas yra spalvinio matymo sutrikimas, atsirandantis dėl vienos ar kelių rūšių kūgelių (spalvoms jautrių receptorių) akies tinklainėje funkcijos sutrikimo arba nebuvimo. Tai lemia pakitusį arba nepilną spalvų suvokimą, nes smegenys negauna visos informacijos apie šviesos bangos ilgius.

Daltonizmas yra įgimtas arba įgytas spalvinio matymo sutrikimas, kylantis dėl akies tinklainėje esančių kūgelių (spalvai jautrių receptorių) funkcijos sutrikimo ar nebuvimo. Yra trys kūgelių tipai, jautrūs trumpiems (S, mėlyna), vidutiniams (M, žalia) ir ilgiems (L, raudona) bangos ilgiams.

Neskaidrių kūnų spalva priklauso nuo to, kokios spalvos šviesos spindulius kūnas atspindi. Jei kūnas atspindi visas spalvas, jis yra baltas; jei sugeria visas – juodas. Jei atspindi tik tam tikrą spalvą (pvz., mėlyną), o kitas sugeria, matome tą spalvą. Skaidrių kūnų (pvz., filtrų) spalva priklauso nuo to, kokios spalvos šviesos spindulius jis praleidžia, o kitas sugeria.

Raudona, žalia ir mėlyna spalvos yra pagrindinės. Maišant šių spalvų šviesos spindulius gaunamos kitos spalvos. Sumaišius dvi pagrindines spalvas, susidaro papildomoji: raudona + mėlyna = purpurinė; žalia + raudona = geltona; mėlyna + žalia = žydra. RŽM (RGB) spalvų modelis naudoja raudoną, žalią ir mėlyną spalvas, kad sukurtų visas kitas, ir yra plačiai naudojamas elektronikoje.

Skaidraus kūno spalva priklauso nuo jį perėjusios šviesos sudėties. Pavyzdžiui, raudonas šviesoforo stiklas praleidžia tik raudonus spindulius, kitus sugerdamas. Geltonas filtras praleis geltonos, raudonos ir žalios spalvų spindulius. Šviesos spindulių lūžimas per filtrus priklauso nuo filtro spalvos ir spindulio bangos ilgio: mėlynas spindulys bus matomas per mėlyną, žydrą, violetinį ir bespalvį filtrus, bet nematomas per raudoną ar žalią.

Spalva yra daiktų savybė, suvokiama kaip regėjimo pojūtis. Žmogaus akies tinklainėje yra kūgeliai – receptoriai, jautrūs skirtingoms spalvoms (raudonai, žaliai, mėlynai). Šie kūgeliai siunčia signalus į smegenis, kurios interpretuoja spalvas. Neskaidraus kūno spalva priklauso nuo to, kokius spindulius jis atspindi, o kokius sugeria.

Spalva yra regėjimo pojūtis, kurį sukelia šviesa. Žmogaus akies tinklainėje esantys fotoreceptoriai (kūgeliai) yra jautrūs skirtingiems bangos ilgiams, atitinkantiems raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Smegenys apdoroja šių kūgelių signalus ir interpretuoja kaip spalvas. Maišant pagrindinių spalvų (raudonos, žalios, mėlynos) šviesos spindulius, galima gauti kitas spalvas (adityvusis maišymas).

Spalva yra regos pojūtis, kurį sukelia šviesa, veikianti akies tinklainės receptorius (kūgelius). Kūgeliai jautrūs pagrindinėms spalvoms (raudonai, žaliai, mėlynai). Neskaidrių kūnų spalvą lemia atspindėta šviesa, skaidrių – praleista šviesa.

Šviesa, kaip ir garsas, yra banga, bet šviesa yra elektromagnetinė banga. Bangų sąvokos, tokios kaip dažnis, periodas, bangos ilgis ir amplitudė, taip pat taikomos šviesos bangoms. Šviesos dažnis pereinant iš vienos terpės į kitą nesikeičia, bet keičiasi sklidimo greitis ir bangos ilgis.

Šviesa yra elektromagnetinė banga, apibūdinama bangos ilgiu, dažniu, periodu ir amplitude. Skirtingos spalvos atitinka skirtingus šviesos bangų ilgius ir dažnius. Šviesos banginės savybės paaiškina jos elgesį pereinant iš vienos terpės į kitą.

Šviesa yra elektromagnetinė banga, apibūdinama bangos ilgiu \(\lambda\) (atstumas tarp gretimų keterų) ir dažniu \(f\) (virpesių skaičius per sekundę). Šie dydžiai lemia šviesos spalvą ir energiją.

Baltos šviesos skaidymasis į spalvų spektrą pereinant per skaidrią medžiagą (pvz., prizmę). Spektrą sudaro raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė spalvos.

Šviesos dispersija yra reiškinys, kai baltos šviesos pluoštas, pereidamas per skaidrią medžiagą (pvz., stiklinę prizmę), išskaidomas į skirtingų spalvų spindulius. Tai įvyksta, nes skirtingų spalvų (bangos ilgių) šviesos spinduliai medžiagoje lūžta nevienodai – medžiagos lūžio rodiklis priklauso nuo šviesos bangos ilgio.

Baltos šviesos skaidymas į įvairias spalvas (raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną ir violetinę), einant per stiklinę prizmę, vadinamas dispersija. Šis reiškinys atsiranda dėl nevienodo skirtingų spalvų spindulių lūžimo, kurį lemia skirtingi bangų ilgiai ir dažniai. Baltą šviesą sudarantys spalvoti pluošteliai vadinami šviesos spektru.

Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, atsirandantis dėl Saulės šviesos dispersijos ir vidinio atspindžio vandens lašeliuose atmosferoje. Kadangi skirtingų spalvų šviesa lūžta skirtingais kampais, balta Saulės šviesa išsiskaido į spektrą, kurį matome kaip spalvotą lanką danguje.

Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, atsirandantis saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius. Dėl šviesos lūžio ir atspindžio vandens lašeliuose susidaro ištisinė spalvų spektro juosta danguje. Vaivorykštė yra spalvotas lankas, kurio išorinėje dalyje yra raudona spalva, o vidinėje – violetinė. Kartais matoma ir antra, ne tokia ryški vaivorykštė su atvirkštine spalvų tvarka.

Vaivorykštė yra optinis reiškinys, atsirandantis dėl Saulės šviesos dispersijos ir vidinio atspindžio vandens lašeliuose atmosferoje.