Elektros srovė, tekėdama per specifinius skysčius ar lydalus, vadinamus elektrolitais, gali inicijuoti chemines reakcijas. Šis reiškinys vadinamas cheminiu srovės poveikiu. Pagrindinis cheminio poveikio pavyzdys yra elektrolizė – medžiagų skaidymas elektros srove. Pavyzdžiui, leidžiant srovę per metalo druskos tirpalą, ant neigiamo elektrodo (katodo) nusėda grynas metalas.

Elektros srovė, tekėdama per tam tikrus skysčius (elektrolitus), sukelia chemines reakcijas. Pavyzdžiui, leidžiant srovę per vario sulfato tirpalą, ant neigiamo elektrodo (pvz., plieninio rakto) nusėda varis. Šis procesas vadinamas elektrolize ir yra plačiai naudojamas pramonėje, pavyzdžiui, metalų dengimui kitais metalais (cinkavimui, chromavimui, nikeliavimui), siekiant apsaugoti juos nuo korozijos ar pagerinti išvaizdą.

Elektros srovei tekant per tam tikrus skystus ar ištirpintus cheminius junginius (elektrolitus), vyksta cheminės reakcijos – tai cheminis srovės poveikis arba elektrolizė. Šio proceso metu medžiagos gali skaidytis arba išsiskirti ant į elektrolitą panardintų elektrodų. Pavyzdžiui, leidžiant srovę per vario sulfato tirpalą, ant neigiamo elektrodo nusėda varis. Elektrolizė taikoma metalų gryninimui ir galvanostegijai (padengimui kitų metalų sluoksniais).

Elektros prietaisai, tokie kaip elektrinės viryklės, kaitinamosios lempos ir elektros varikliai, veikia paversdami elektros energiją kitų rūšių energija. Pavyzdžiui, viryklė elektros energiją verčia šiluma, lempa – šviesa ir šiluma, o variklis – mechanine energija. Dėl šios savybės elektros prietaisai vadinami energijos keitikliais.

Elektros prietaisai yra įrenginiai, kurie naudoja elektros energiją atlikti tam tikrą funkciją. Jų veikimo principas pagrįstas elektros energijos vertimu kitomis energijos rūšimis: šilumine (pvz., šildytuvas, lygintuvas), šviesos (pvz., lemputė), mechanine (pvz., elektros variklis), garso (pvz., garsiakalbis) ar chemine (pvz., įkraunant akumuliatorių). Dėl šios savybės elektros prietaisai yra laikomi elektros energijos keitikliais.

Elektros prietaisai veikia kaip energijos keitikliai: jie gauna elektros energiją iš šaltinio ir paverčia ją kitomis energijos rūšimis, reikalingomis naudingam darbui atlikti ar efektui sukurti. Pavyzdžiui, elektrinis šildytuvas elektros energiją verčia šilumos energija, lempa – šviesos ir šilumos energija, o elektros variklis – mechanine energija.

Elektros srovei tekant laidininku, aplink jį susikuria magnetinis laukas. Šis reiškinys vadinamas magnetiniu srovės poveikiu. Ritėje su geležine šerdimi (elektromagnete) šis poveikis yra daug stipresnis, nes įsimagnetina ir šerdis. Elektromagnetas turi šiaurinį ir pietinį polius, kurių kryptis priklauso nuo srovės krypties. Nutraukus srovę, magnetinis laukas išnyksta.

Elektros srovės tekėjimo tiesiogiai nematome, bet ją išduoda reiškiniai, tokie kaip garsas, šiluma ar šviesa. Magnetinės savybės būdingos geležiai, nikeliui ir kobaltui, o varis jų neturi. Tačiau varinė ritė, prijungta prie srovės šaltinio, įgyja magnetinių savybių ir traukia geležinius daiktus. Įstačius į ritę geležinę šerdį (strypą), magnetinis poveikis sustiprėja – gaunamas elektromagnetas. Elektromagnetas, kaip ir nuolatinis magnetas, turi šiaurinį ir pietinį polius, kuriuos galima keisti, keičiant srovės kryptį. Nutraukus srovę, elektromagnetas praranda magnetizmą.

Elektros srovei tekant laidininku, aplink jį susidaro magnetinis laukas (magnetinis srovės poveikis). Ritėje (daug kartų apvyniotame izolliuotame laide) šis laukas yra stipresnis. Į ritės vidų įstačius geležinę šerdį, gaunamas elektromagnetas, kurio magnetinis poveikis yra dar stipresnis, nes šerdis įsimagnetina. Elektromagneto poliai priklauso nuo srovės krypties, o jo stiprumas – nuo srovės stiprio. Nutraukus srovę, elektromagnetas išsimagnetina.

Elektros srovė, tekėdama per laidininką, turintį didelę varžą (pvz., kaitinimo elementą šildytuve ar volframo siūlą lemputėje), sukelia šiluminį poveikį – laidininkas įkaista. Kaitinamosiose lempose šis įkaitimas yra toks stiprus, kad volframo siūlas pradeda švytėti, paversdamas elektros energiją šviesa.

Elektros srovei tekant laidininku, kuris pasižymi elektrine varža, dalis elektros energijos virsta vidine energija – išsiskiria šiluma. Tai vadinama šiluminiu srovės poveikiu. Šilumos kiekis priklauso nuo srovės stiprio, varžos ir laiko. Kai laidininkas (pvz., lemputės siūlas) įkaitinamas iki labai aukštos temperatūros, jis pradeda skleisti šviesą – tai šviesos srovės poveikis, kylantis dėl šiluminio poveikio.

Elektros srovei tekant laidininku, dėl jo varžos dalis elektros energijos virsta šiluma – laidininkas įkaista (šiluminis srovės poveikis). Šis reiškinys naudojamas elektriniuose šildytuvuose, kurių kaitinimo elementai gaminami iš didelės varžos ir aukštos lydymosi temperatūros medžiagų. Jei laidininkas įkaitinamas iki labai aukštos temperatūros, jis pradeda skleisti matomą šviesą (šviesos srovės poveikis). Kaitinamosiose lempose šviesa yra šiluminio poveikio rezultatas.