Sahelio negandos

Šioje temoje nagrinėjama Sahelio regiono problematika, apimanti dykumėjimo procesą, jo priežastis ir padarinius. Taip pat aptariami galimi šių problemų sprendimo būdai, pavyzdžiui, aplinkosauga ir šeimos planavimas. Akcentuojamas gamtinių ir visuomeninių veiksnių poveikis regionui.

Sacharos dykumos plėtimasis: dykumėjimas
Per pastaruosius dešimtmečius Sahelio regione pastebimas spartus dykumėjimas – reiškinys, kai dykumos plečiasi į anksčiau derlingas žemes. Per pastaruosius 20 metų Sachara kai kuriose vietose į pietus pasistūmėjo net 200–300 kilometrų. Dideli dirbamosios žemės ir ganyklų plotai virsta dykuma. Dykumėjimas sparčiausiai vyksta dygliuotosios savanos juostoje, pereinančioje į Sacharos dykumą. Šis procesas kelia didelę grėsmę vietos gyventojų pragyvenimui ir gerovei.
Sahelio problemų priežastys: gamtinės ir visuomeninės
Sahelio problemas lemia tiek gamtinės, tiek visuomeninės priežastys. Gamtinės priežastys apima pasikartojančius sausrų laikotarpius, kurie yra gyvybiškai svarbūs regionui. Lietus atgaivina augaliją, papildo upes ir pakelia gruntinio vandens lygį. 1968–1973 m. sausra buvo ypač pražūtinga, sukėlusi masinį badą ir gyvulių gaišimą. Visuomeninės priežastys yra susijusios su dideliu gimstamumu ir sparčiu gyventojų skaičiaus augimu. Kai kuriose šalyse per pastaruosius 40 metų žmonių padaugėjo 2–3 kartus. Dėl to plečiami pasėlių plotai, laikoma daugiau gyvulių, nualinamos ganyklos, kertami medžiai ir krūmai kurui. Tai dar labiau prisideda prie dykumėjimo.
Sahelio problemų sprendimo būdai
Sahelio problemoms spręsti reikalingi įvairiapusiai veiksmai, apimantys: maisto atsargų kaupimą sausajam laikotarpiui ir sausroms; alternatyvių energijos šaltinių, vietoj medienos, naudojimą; miškų ir krūmų sodinimą ir aplinkosaugos stiprinimą; gyventojų raštingumo didinimą ir šeimos planavimo skatinimą.
Sahelio regionas: geografija ir gyvensena
Sahelis – tai siaura geografinė juosta Šiaurės Afrikoje, besidriekianti per daugelį šalių ir atitinkanti dygliuotąją ir sausąją savanas. Pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio 'krantą' arba 'pakraštį', nes keliautojams per Sacharos dykumą ši teritorija atrodė kaip išsigelbėjimas. Sausojoje savanoje žemdirbystė įmanoma tik drėkinant, todėl vyrauja gyvulininkystė. Dygliuotojoje savanoje dėl vandens stygiaus praktikuojama klajoklinė gyvulininkystė, kurios metu gyvuliai (galvijai, avys, ožkos) perkeliami į naujas ganyklas, kai senosiose pritrūksta pašaro ir vandens. Jei kritulių nepakanka ir išdžiūsta šaltiniai, gyvulių augintojai kasa šulinius arba keliasi į kitas vietoves.
Sausros padariniai Čade (1968–1973 m.)
1968–1973 m. Čade užsitęsusi sausra sukėlė katastrofiškus padarinius. Per penkerius metus daugelyje sričių neiškrito nė lašo lietaus. Čado ežeras virto pelke, o požeminio vandens lygis smarkiai nukrito. Tūkstančiai žmonių mirė, nugaišo apie 1,5 milijono gyvulių. Išdžiūvo šuliniai, kilo epidemijos. Prasidėjus lietums, situacija nepagerėjo – smarkios liūtys sunaikino pasėlius ir nuplovė kaimus, apgadino kelius, kuriais buvo vežamas maistas. Šalis vienu metu kentėjo ir nuo sausros, ir nuo potvynių. Tarptautinė pagalba buvo teikiama, tačiau dėl vietos valdžios aplaidumo didelė dalis maisto buvo išgrobstyta arba sugedo. Dešimtys tūkstančių žmonių mirė badu, labiausiai nukentėjo klajokliai gyvulių augintojai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com