SQL log

  ## Tarties normos
  
  Lietuvių kalbos ilgieji balsiai tariami maždaug du kartus ilgiau už trumpuosius.
  
  Balsiai i, u yra visada trumpi (tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti), pavyzdžiui: tikiù, tù tikì, vìsas, visì, lìs, gilì ùpė, gilù, einù, supaũ, sùpo, bùs, miškù.
  
  Balsiai o, ė (lietuviškos kilmės žodžiuose) tariami ilgai, kaip antai: lóva, brólis, dėžutė, vėgėlễ.
  
  Balsiai a, e atvirame kirčiuotame skiemenyje tariami ilgai (vãsara, rãdome, vãdas, mẽdis, ẽžeras), o nekirčiuotame skiemenyje yra trumpi (vasarinis, radaũ, vadù, mediena, ẽžerų, nešù). Tokie dėl kirčio pailgėję a, e vadinami padėtinio ilgumo balsiais.
  
  Tarptautinių žodžių balsis e visada yra trumpas, beveik visada trumpas yra ir o, pavyzdžiui: kabinėtas, mètras, poètas, èteris, chèmija, fonètika, etalònas, chrõmas, magnòlija, akròpolis. Tik kai kurių seniai pasiskolintų tarptautinių žodžių o yra ilgas, kaip antai: milijõnas, fortepijõnas, admirõlas, barõnas, bõsas, brõkas, cimbõlai, aksómas, cólis, dóleris.
  
  Lietuvių kalboje dviejų vienodų ar nevienodų balsių sandūros garsus reikia tarti abu, pavyzdžiui: priimti, próanūkiai, idealùs, reagúoti.
  
  Svetimžodžius, kuriuose vienas iš samplaikos balsių yra i, reikia tarti:
  *   įterpiant tarp tų balsių j, kai balsis i eina pirmas, pavyzdžiui: antibiòtikai [reikia tarti antibijotikai], klieñtas [reikia tarti klijentas], soliãriumas [reikia tarti soliarijumas], plagiãtas [reikia tarti plagijatas], stadiònas [reikia tarti stadijonas];
  *   įterpiant tarp tų balsių j arba tuos du balsius be j, kai balsis i eina antras, kaip antai: altruistas [reikia tarti altru-jistas arba altru-istas], heròika [reikia tarti hero-jika arba hero-ika], higienà [reikia tarti higi-jena arba higie-na];
  *   balsį po minkštojo priebalsio arba abu balsius tarp jų įterpiant j, pavyzdžiui: bibliotekà [reikia tarti biblio-teka arba bibli-joteka], kiòskas [reikia tarti kios-kas arba ki-joskas].
  
  ## Tarties klaidos
  
  Trumpųjų balsių tarimas kaip pusilgių ar ilgųjų, pavyzdžiui: [vysas], [šytas], [gūli], [tūri], [jys], [pataria], [senesnis].
  
  Žodžio galo trumpųjų balsių ilginimas. Tai žargoniška tartis, neparemta jokia tarme, kaip antai: [tū], [skany], [veiky], [jy].
  
  Ilgųjų balsių trumpinimas. Ypač dažnai dėl tarmės įtakos trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai, pavyzdžiui: [givenimas], [surelis], [sukurys], [rupėti], [piragas].
  
  Ilgųjų balsių trumpinimas vienaskaitos galininko galūnėse, kaip antai: [skanu obuolį], [žalia lapa].
  
  ## PATARIMAS
  
  Atkreipkite dėmesį, kad jotas netariamas ten, kur skiemens ribos tarp balsių nėra, kitaip tariant, pirmoji samplaikos raidė i žymi ne balsį, o minkštumą. Taigi tarptautiniuose žodžiuose -piu- tarimas su jotu lietuvių kalbai nepriimtinas dėl priebalsių junginio pj (vengiame ir bj: turime tik kelias išimtis, kaip antai pjauti, rugpjūtis, bjaurus).
  
  ## Dvigarsiai
  
  Dvibalsiai yra ai, au, ei, ui, uo, ie (tarptautiniuose žodžiuose eu, oi, ou).
  Mišrieji dvigarsiai yra al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Siekdami išvengti pasipriešinimo, sovietai 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdė pirmą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą – ištrėmė apie 17,6 tūkst. žmonių, iš jų – apie 5120 vaikų. NKVD pareigūnai pirmiausia į tremtinių sąrašus įtraukė nepriklausomos Lietuvos politikus, kariuomenės, valstybinių įstaigų darbuotojus, stambius ūkininkus. Juos išvežė į atokias SSRS vietoves Altajaus krašte ir prie Arkties vandenyno. Dėl itin atšiaurių, antisanitarinių sąlygų, smurto, bado ir ligų tiek kelionėje, tiek tremties vietose dalis tremtinių žuvo.
  
  ## Aktualija.
  
  Kaip ir tarpukariu, dabartinėje Lietuvoje grėsmės akivaizdoje, kai rytinės kaimynės stiprina karinę galią, griebiasi agresijos, kelia įtampą tarptautinėje erdvėje, visuomenė diskutuoja apie investicijų į krašto gynybą didinimą, civilių gyventojų mokymus. Rusijos agresijai plečiantis, ypač po jos invazijos į Ukrainą 2014 m., Lietuvos politikai ir visuomenė aktyviai aptaria, kaip būtų galima papildomai finansuoti krašto apsaugos ir civilinės gynybos struktūras.
  
  > Kokius žinote esamus ir siūlomus finansavimo šaltinius geresnei Lietuvos valstybės ir visuomenės gynybai galimos agresijos atveju?
  > Ar valstybė turėtų gynybos finansavimą laikyti prioritetu, net jei tai daryti tektų mažinant kitų sričių finansavimą?
  
  1. Remkitės temos medžiaga ir paaiškinkite R. Šepetys romano citatą.
  2. Sukurkite Lietuvos valstybingumo praradimą vaizduojančią laiko juostą.
  ' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  1.  Kuo skaitmeninis signalas skiriasi nuo analoginio?
  2.  Kaip gaunamas skaitmeninis signalas?
  3.  Parenkite tiriamojo pobūdžio projektą apie skaitmeninę televiziją. Projekto temos gali būti įvairios: „Skaitmeninės televizijos atsiradimas pasaulyje“, „Skaitmeninės televizijos kelias Lietuvoje“, „Skaitmeninės televizijos veikimo pagrindai“ ir pan.
  4.  Sąsiuvinyje užpildykite lentelę apie įvairių skaitmeninės televizijos rūšių naudojimo technines sąlygas. Kokia televizija yra jūsų namuose? Padiskutuokite su klasės draugais apie įvairių skaitmeninės televizijos rūšių privalumus.
  
  ### Skaitmeninės televizijos rūšis
  
  *   Antžeminė televizija
  *   Kabelinė televizija
  *   Palydovinė televizija
  *   Internetinė (IPTV) televizija
  *   Mikrobangė televizija
  *   Mobilioji televizija
  *   Didelės raiškos televizija
  
  *(Pastaba: Skaitmeninės televizijos naudojimo sąlygos minimos 4 klausime)*
  
  ## 3.7. Mobilusis ryšys
  
  Mobilusis telefonas tapo kasdieniu buitiniu prietaisu. Pirmieji mobilieji telefonai buvo sukurti 1945 m. (nulinė karta 0G). Japonijoje 1979 m. užmegztas pirmasis komercinis mobilusis ryšys, o 1983 m. pagamintas pirmasis nešiojamasis mobilusis telefonas (pirmoji karta 1G). Jis naudojo analoginį ryšio signalą. XX a. dešimtajame dešimtmetyje atsirado antrosios kartos (2G) mobilieji telefonai, naudojantys skaitmeninį ryšio signalą.
  
  1999 m. Suomijoje buvo pradėti gaminti trečiosios kartos (3G) mobilieji telefonai. Šios kartos mobilusis ryšys (3G), Europoje vadinamas UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications Services, liet. Universali mobiliųjų telekomunikacijų sistema), – tai technologija, kuri suteikia galimybę prisijungti prie interneto mobiliuoju telefonu. Ji atsirado atsižvelgiant į vartotojų poreikius, nes buvo nepatogu naudotis iš atskirų terminalų teikiamomis mobiliojo telefono operatoriaus ir interneto paslaugomis. Telekomunikacijų bendrovės į tai reagavo ir pradėjo telefono ryšio bei interneto integracijos etapą, visas paslaugas įdiegdamos viename mobiliajame terminale. Pagrindiniai 3G ryšio sistemos privalumai yra:
  
  *   galimybė palaikyti didelę perdavimo spartą;
  *   padidėjusi tinklo talpa (daugiau sujungtų terminalų).
  
  Šiuo metu tobulinamos 4G ryšio technologijos. Jis svarbus vartotojams, kuriems reikia didelės duomenų perdavimo ir priėmimo spartos vaizdo konferencijoms transliuoti, keistis didelės apimties failais, didelės raiškos vaizdo įrašams ir televizijos programoms.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  **14** Suprastinkite raidinį reiškinį:
     a) 8n + 3 - 6n;
     b) 5,3y + 4,6y - 13;
     c) 7,8x + 13,8 - 6,3x + 12,9;
     d) 9,3 + 8,3m - 5m - 2,5;
     e) 5 2/3 n + 4 1/3 - 1 1/3 n;
     f) 1 1/5 a + 4 2/5 a - 3 1/5 a.
  
  **15** Kokį skaičių įrašytumėte vietoj kvadratėlio?
     a) 9m + 13m = [...] m;
     b) 6,7y - 2,9y = [...] y;
     c) 5,6n - 7,8 + [...] n = 14,5n - 7,8;
     d) 3,4m - [...] m = 0,1m;
     e) 1 3/4 x + 3x - 13,6 = [...] x - 13,6;
     f) 4 1/3 m - 2 3/4 m + 4 5/6 m = [...] m.
  
  **16** Sutraukite raidinio reiškinio panašiuosius narius ir apskaičiuokite to reiškinio skaitinę reikšmę, kai x = 8:
     a) 8x - 13 + 5x;
     b) 13,8x + 51,9 - 3,1x - 49;
     c) 12x + 56 - 3x - 49;
     d) 5 1/7 x + 4 6/7 x - 1;
     e) x - 13,6 + 15,1 + 4x;
     f) 6x + 5 1/2 + 3 3/8.
  
  **17** Koks skaičius turi būti vietoj klaustuko?
  
     a)
     | m  | 4m + 7 - m |
     |----|------------|
     | 4  | ?          |
     | 10 | ?          |
  
     b)
     | a   | 13,5 + 4a - a |
     |-----|---------------|
     | 2,5 | ?             |
     | 5   | ?             |
  
     c)
     | y | 5y - 12 + 2y |
     |---|--------------|
     | 3 | ?            |
     | 6 | ?            |
  
  **18** Pritaikykite daugybos skirstomumo dėsnį ir sutraukite panašiuosius narius:
     a) 6y + 4(y - 2);
     b) 8(2x + 5) - 7x;
     c) 2,4(4y - 2) + 7,1;
     d) 7(6,1x - 2,4) + 4,8x;
     e) 4(x + 7) - 4,3 + x;
     f) 8x - 2 + 7(x + 3,1).
  
  **19** Sutraukite panašiuosius narius, jeigu jų yra:
     a) (8 * 16) * 5x;
     b) (13 * 5y) * 4;
     c) 19y + (11y + 18y);
     d) 19 + 6(x - 2,1).
  
  **20** Suprastinkite raidinį reiškinį ir apskaičiuokite jo skaitinę reikšmę:
     a) 5,9m - 2 + 3,1m, kai m = 2,1;
     b) 3 + 4,7y - 1, kai y = 5;
     c) 5(4n + 2) - 2 - 5,8n, kai n = 2;
     d) 8,1a + 2(a - 4) + 9, kai a = 9.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  ### Energijos tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose
  
  Išnagrinėjome du vidinės energijos kitimo būdus: darbą ir šilumos perdavimą. Apie juos kalbėjome atskirai, tačiau dažniausiai vidinė kūnų energija kinta tuo pat metu atliekant darbą ir perduodant šilumą. Kiekybinį kūno vidinės energijos pokyčio ΔU, šilumos kiekio Q ir išorinių jėgų atliekamo darbo A ryšį apibūdina pirmasis termodinamikos dėsnis, gaunamas iš pagrindinio gamtos dėsnio – energijos tvermės dėsnio. Energijos tvermės dėsnis teigia, kad energija gamtoje niekur neišnyksta ir nesukuriama, jos kiekis nekinta, tik vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Šis dėsnis galioja visiems gamtos reiškiniams. Mechaniniams reiškiniams jį taikyti jau mokate. Dabar jį pritaikysime šiluminiams reiškiniams. Energijos tvermės dėsnis, apimantis šiluminius reiškinius, vadinamas pirmuoju termodinamikos dėsniu. Kadangi termodinamikoje nagrinėjami kūnai (termodinaminės sistemos) nekeičia savo padėties erdvėje, tai jų mechaninė energija nekinta. Kisti gali tik vidinė energija. Aptarsime du vidinės energijos kitimo būdus: kai darbą atlieka išorinės jėgos ir kai pati sistema.
  
  ### Pirmasis termodinamikos dėsnis, kai darbą atlieka išorinės jėgos
  
  Termodinaminei sistemai, t. y. balione esančioms dujoms, pritaikykime energijos tvermės dėsnį. Iš šildytuvo gavusios šilumos kiekį Q, dujos šyla, vidinė jų energija didėja. Be to, dujos balione dar yra spaudžiamos – išorinės jėgos atlieka darbą A. Dėl išorinių jėgų darbo vidinė dujų energija taip pat didėja. Vadinasi, keičiantis dujų būsenai, vidinė jų energija didėja tiek dėl šilumos perdavimo, tiek dėl išorinių jėgų atliekamo darbo. Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, galime suformuluoti pirmąjį termodinamikos dėsnį bet kuriai termodinaminei sistemai.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  ## Upė - nenuilstanti darbininkė
  
  Tekėdama iš aukštesnių vietų į žemesnes upė atlieka didelį darbą. Vanduo ardo, zulina ir tirpina uolienas. Šis reiškinys vadinamas **vandens erozija**. Tekantis vanduo ne tik ardo, bet ir kuria. Išplautos bei susmulkintos uolienos patenka į vandenį ir keliauja tolyn. Kurdama vagą, gilindama ir platindama slėnį upė nenuilstamai dirba: keičia žemės paviršių, formuoja kraštovaizdį. Upės atliekamas darbas priklauso nuo srovės greičio, vandens kiekio, paviršiaus ypatumų, uolienų pobūdžio.
  
  Nuo ištakos iki žiočių upė skirstoma į tris pagrindines dalis: aukštupį, vidurupį ir žemupį. Dauguma upių prasideda aukštai kalnuose arba kalvotose vietose.
  
  ### Aukštupyje
  Upė neplati, bet jos srovė veržliai garma žemyn įnirtingai rausdama dugną ir ardydama krantus. Išplautą purią žemę, smėlį ir akmenis upė neša tolyn. Ritinami akmenys daužosi, trupa ir dar labiau gilina vagą. Per ilgą laiką aukštupyje išgraužiamas gilus ir siauras **tarpeklis** stačiais, neretai skardingais šlaitais. Upės vagoje kartais pasitaiko akmeningo dugno, kuris pakopomis leidžiasi žemyn. Bėgdamas per kyšančius akmenis vanduo šokinėja, daužosi ir šniokščia. Tokios vietos vadinamos **slenksčiais**.
  
  ### Vidurupyje
  Vaga išplatėja, nuolydis sumažėja, todėl vanduo teka lėčiau ir beveik neardo dugno. Upė nepajėgia įveikti didesnių kliūčių, tad raitosi vingiais, kurie vadinami **meandromis**. Vingiuojanti upė ardo krantus ir plečia slėnį.
  
  ### Žemupyje
  Upė vandeninga, bet lėtai teka plačia vaga tarp žemų krantų. Netekusi buvusios jėgos atsineštą smėlį, dumblą sukloja dugne. Sparčiausiai kaupiasi sąnašos žiotyse. Iš jų susidaro seklumų, nedidelių salelių. Tarp jų vingiuojanti vaga greitai užanka, todėl upė renkasi naują kelią, bet ir šis po kurio laiko prisipildo sąnašų. Ilgainiui čia susidaro plokščia lyguma, vadinama **delta**. Ją turi ilgiausia mūsų šalies upė – Nemunas. Deltose susidaro labai derlingų dirvožemių.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;