Demografija – mokslas, tiriantis gyventojų skaičiaus kaitą, sudėtį ir kitus susijusius aspektus. Pagrindiniai demografiniai rodikliai yra gimstamumas, mirtingumas ir natūralusis gyventojų pokytis (NGP). Gimstamumas rodo, kiek naujagimių gimsta 1000-iui gyventojų per metus, o mirtingumas – kiek žmonių miršta 1000-iui gyventojų per metus. NGP apskaičiuojamas kaip gimstamumo ir mirtingumo skirtumas. Visi šie rodikliai dažniausiai išreiškiami promilėmis (‰).

Demografinė politika – tai valstybės vykdomos priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti gyventojų skaičiaus augimą ar mažėjimą. Šios priemonės dažniausiai apima moterų teisių užtikrinimą, sveikatos apsaugos gerinimą ir visuomenės išsilavinimo lygio kėlimą. Valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais: vienos patiria gyventojų mažėjimą (depopuliaciją), kitos – spartų gyventojų daugėjimą. Pavyzdžiui, Kinija, siekdama apriboti gyventojų skaičių, ilgą laiką vykdė „vieno vaiko politiką“. Tuo tarpu Švedija, Islandija ir Lietuva, siekdamos padidinti gimstamumą, taiko įvairias išmokas ir lengvatas šeimoms. Daugelis šalių taip pat sprendžia darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo problemą.

Demografinės raidos modelis – tai teorinis modelis, kuris apibūdina gyventojų skaičiaus kaitą, atsižvelgiant į mirtingumo ir gimstamumo rodiklius. Jis padeda prognozuoti demografinius procesus ir suprasti, kaip keičiasi gyventojų skaičius skirtingose raidos stadijose. Modelis susideda iš penkių stadijų, kurių kiekviena yra susijusi su tam tikra gyventojų piramidės forma: 1-oji stadija (piltuvo), 2-oji stadija (trikampio), 3-ioji stadija (varpo), 4-oji ir 5-oji stadijos (urnos). Ekonomiškai silpnos valstybės dažniausiai priskiriamos 2-ajai demografinės raidos modelio stadijai, o ekonomiškai stiprios – 4-ajai ir 5-ajai.

Gyventojų piramidė – tai grafinis būdas pavaizduoti gyventojų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių. Ji leidžia vizualiai įvertinti visuomenės amžiaus struktūrą, numatyti vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinės kaitos tendencijas. Yra kelios pagrindinės gyventojų piramidžių formos: piltuvo (didelis gimstamumas ir didelis mirtingumas), trikampio (didelis gimstamumas, bet mažėjantis mirtingumas), varpo (nedidelis gimstamumas ir nedidelis mirtingumas) ir urnos (labai mažas gimstamumas ir nedidelis mirtingumas).

Lyčių lygybės indeksas – tai Jungtinių Tautų apskaičiuojamas rodiklis, parodantis skirtumus tarp vyrų ir moterų padėties įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo, ekonomikos ir politikos. Ekonomiškai stiprios valstybės paprastai turi aukštesnį šį indeksą. Raštingumas, pagal UNESCO apibrėžimą, yra gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis. Pažangiose valstybėse raštingumo lygis paprastai yra labai aukštas.

Natūralusis gyventojų pokytis (NGP) skirtingose pasaulio šalyse labai įvairuoja. Teigiamas NGP reiškia, kad gyventojų skaičius auga, nes gimstamumas yra didesnis už mirtingumą. Neigiamas NGP rodo gyventojų skaičiaus mažėjimą, kai mirtingumas viršija gimstamumą. Ekonomiškai silpnose šalyse, ypač Afrikos ir Azijos žemynuose, dažnai stebimas didelis NGP. Tai siejama su gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis ir sveikatos apsaugos prieinamumu. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, įskaitant daugelį Europos valstybių ir Lietuvą, NGP dažnai yra neigiamas. Pagrindinės to priežastys – mažas gimstamumas ir didėjantis žmonių, ypač moterų, prioritetas teikiamas karjerai.