Mišinių išskyrimo būdai

Šioje temoje susipažįstama su dujų surinkimo metodais, kurie priklauso nuo dujų tankio, bei pagrindiniais mišinių išskyrimo būdais. Mokomasi apie distiliavimą, kristalizaciją, garinimą, filtravimą ir titravimą. Šie metodai remiasi skirtingomis medžiagų savybėmis, tokiomis kaip virimo temperatūra, tirpumas ir dalelių dydis.

Distiliavimas
Distiliavimas – tai procesas, kurio metu skystis paverčiamas garais, o vėliau garai kondensuojami atgal į skystį. Šis metodas taikomas skysčiams, turintiems skirtingas virimo temperatūras, atskirti. Kaitinant mišinį, pirmiausia išgaruoja žemesnės virimo temperatūros komponentas. Šie garai surenkami ir kondensuojami, taip gaunant gryną skystį.
Distiliavimas
Distiliavimas yra skysčių mišinio išskyrimo metodas, pagrįstas komponentų skirtingomis virimo temperatūromis. Mišinys kaitinamas iki žemiausią virimo temperatūrą turinčio komponento virimo. Susidarę garai yra aušinami (kondensuojami) ir surenkami kaip grynas skystis (distiliatas).
Dujų surinkimas
Dujų surinkimo metodas parenkamas atsižvelgiant į dujų tankį, lyginant su oro tankiu. Jei dujos yra sunkesnės už orą, pavyzdžiui, anglies dioksidas (\(CO_2\)), jos renkamos mėgintuvėlyje, laikomame anga į viršų. Lengvesnės už orą dujos, tokios kaip vandenilis (\(H_2\)) ar amoniakas (\(NH_3\)), surenkamos mėgintuvėlyje, laikomame anga žemyn.
Dujų surinkimas pagal tankį
Dujų surinkimo būdas parenkamas pagal jų tankį oro atžvilgiu. Dujos, kurių tankis didesnis nei oro (pvz., anglies dioksidas, \(CO_2\)), leidžiasi žemyn ir yra surenkamos į indą, nukreiptą anga į viršų. Dujos, kurių tankis mažesnis nei oro (pvz., vandenilis, \(H_2\); amoniakas, \(NH_3\)), kyla į viršų ir yra surenkamos į indą, nukreiptą anga žemyn.
Filtravimas
Filtravimas – tai kietųjų dalelių atskyrimas nuo skysčio ar dujų, naudojant filtrą. Filtravimas taikomas nevienalyčiams mišiniams, kuriuose kietosios dalelės yra pakankamai didelės, kad jas sulaikytų filtro poros. Skystis, praėjęs pro filtrą, vadinamas filtratu, o ant filtro likusios kietosios dalelės – nuosėdomis.
Filtravimas
Filtravimas yra mechaninis metodas, skirtas kietoms, netirpioms dalelėms atskirti nuo skysčio ar dujų, naudojant porėtą medžiagą – filtrą. Mišinys leidžiamas pro filtrą: skystis ar dujos (filtratas) praeina pro filtro poras, o kietosios dalelės (nuosėdos) sulaikomos ant filtro paviršiaus.
Garinimas
Garinimas yra metodas tirpalo koncentracijai padidinti arba kietai ištirpusiai medžiagai atskirti, šalinant tirpiklį kaitinant. Tirpiklis virsta garais ir pasišalina iš sistemos, todėl tirpale liekančios ištirpusios medžiagos koncentracija didėja. Jei garinama iki sausumo, galima atskirti kietą ištirpusią medžiagą.
Garinimas
Garinimas – tai tirpalo koncentravimo metodas, kurio metu dalis tirpiklio pašalinama jį išgarinant. Garinant tirpalą, ištirpusios medžiagos koncentracija didėja, kol galiausiai gali prasidėti kristalizacija.
Kristalizacija
Kristalizacija – tai procesas, kurio metu iš tirpalo, lydalo ar dujinės būsenos susidaro kietos, tvarkingos struktūros – kristalai. Metodas pagrįstas skirtingu medžiagų tirpumu. Iš pradžių medžiaga ištirpinama, netirpios priemaišos pašalinamos filtravimu. Tuomet tirpalas paliekamas ramiai stovėti arba lėtai aušinamas, kad medžiaga pradėtų kristalizuotis.
Kristalizacija
Kristalizacija yra procesas, kurio metu iš tirpalo, lydalo ar dujų susidaro kietos medžiagos kristalai. Dažniausiai naudojama kietoms medžiagoms iš tirpalų išskirti. Metodas pagrįstas tuo, kad daugelio kietų medžiagų tirpumas mažėja krintant temperatūrai. Aušinant sotųjį tirpalą arba išgarinant dalį tirpiklio, ištirpusi medžiaga pradeda kristalizuotis.
Mišinių išskyrimo metodai
Mišinių išskyrimui taikomi įvairūs metodai, kurie remiasi skirtingomis medžiagų fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Šie metodai leidžia atskirti mišinio komponentus ir gauti grynas medžiagas.
Titravimas
Titravimas yra kiekybinės cheminės analizės metodas, skirtas tiksliai tiriamo tirpalo (analitės) koncentracijai nustatyti. Į analitės tirpalą iš biuretės lašinamas žinomos koncentracijos reagentas (titrantas) iki įvyksta pilna cheminė reakcija tarp analitės ir titranto. Reakcijos pabaigos (ekvivalentinis) taškas, kai sureagavę medžiagų kiekiai atitinka reakcijos lygtį, nustatomas pagal indikatoriaus spalvos pasikeitimą ar kitą staigų fizikinio parametro (pvz., pH, elektrinio laidumo) pokytį.
Titravimas
Titravimas – tai kiekybinės cheminės analizės metodas. Jo metu į tiriamąjį tirpalą iš biuretės (tiksliai graduoto indo) lašinamas žinomos koncentracijos reagentas (titrantas). Reakcijos pabaiga (ekvivalentinis taškas) nustatoma stebint indikatoriaus spalvos pasikeitimą arba \(\text{pH}\) vertės pokytį. Titravimas dažniausiai naudojamas rūgščių ir bazių reakcijose, pavyzdžiui, druskos rūgšties (\(\text{HCl}\)) titravimas natrio hidroksidu (\(\text{NaOH}\)).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com