Versalio sistema

Šioje temoje nagrinėjama Versalio sistema, susiformavusi po Pirmojo pasaulinio karo, ir jos įtaka tarptautiniams santykiams. Apžvelgiami pagrindiniai Paryžiaus taikos konferencijos sprendimai, Tautų Sąjungos įkūrimas bei pralaimėjusių valstybių, ypač Vokietijos, padėtis. Taip pat aptariamos Versalio sistemos pasekmės, kurios prisidėjo prie įtampos augimo ir naujų konfliktų kilimo.

Paryžiaus taikos konferencija
1919 m. Paryžiaus taikos konferencija buvo lemiamas įvykis, pakeitęs pokario Europos politinį veidą. Valstybės nugalėtojos, kurioms vadovavo Didysis ketvertas (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV ir Italija), sprendė, kas nutiks pralaimėjusioms šalims. Įvyko dideli teritoriniai pasikeitimai: atsirado naujos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos), o pralaimėjusios šalys prarado dalį savo žemių. Dėl bolševikų įvykdyto perversmo, Rusija nebuvo pakviesta. JAV ėmė vaidinti svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Konferencijos nutarimai apėmė teritorijų praradimus, kariuomenių sumažinimą ir reparacijas pralaimėjusioms valstybėms. Buvo įsteigta Ambasadorių konferencija, kuri turėjo užtikrinti Versalio taikos sutarties vykdymą.
Pirmojo pasaulinio karo padariniai
Pirmasis pasaulinis karas atnešė milžiniškus žmonių ir materialinius praradimus, ypač šalims, kurios pralaimėjo. Po karo įkurta Versalio sistema turėjo užtikrinti taiką, bet vietoj to sukėlė naujas įtampas. Karo padariniai, įskaitant didžiules gyventojų netektis, ilgam paveikė ekonomiką ir visuomenės dvasią. Vokietijos ir Prancūzijos antagonizmas, kurio simboliu tapo Verdeno mūšis, buvo vienas pagrindinių iššūkių po karo.
Tautų Sąjungos tikslai
Paryžiaus taikos konferencijoje buvo įsteigta Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, kurios svarbiausias tikslas buvo išsaugoti taiką ir taikiai spręsti tarptautinius ginčus. Tačiau organizacija veikė ne itin sėkmingai, nes jos narės nesutarė tarpusavyje, o JAV atsisakė prisijungti.
Versalio sistemos padariniai
Pokario sistema, žinoma kaip Versalio sistema, rėmėsi taikos sutartimis, pasirašytomis su pralaimėjusiomis valstybėmis. Daugiausiai kritikos sulaukė Versalio taikos sutartis, sudaryta su Vokietija. Ji neteko didelių teritorijų, patyrė ekonominių sunkumų (reparacijos, hiperinfliacija), politinių suvaržymų ir psichologinį pažeminimą dėl jai primesto „kaltės dėl karo“ straipsnio. Po kaizerio valdžios nuvertimo, Vokietijoje įsitvirtino Veimaro respublika, kuri susidūrė su vidaus politikos neramumais ir ekonomine krize. Panašiai nukentėjo ir Austrija bei Vengrija, kurios taip pat prarado teritorijas ir išgyveno ekonomines krizes. Vengrija, remiantis Trianono sutartimi, neteko net 2/3 savo žemių. Tuo tarpu Čekoslovakija išliko stabili ir demokratiška valstybė.
Versalio sistemos pasekmės
Nors Versalio sistema buvo sukurta siekiant taikos, iš tikrųjų ji sudarė sąlygas kilti naujiems konfliktams. Pralaimėjusios valstybės, kurios jautėsi pažemintos, troško atkeršyti. Dėl to stiprėjo radikalūs judėjimai, kurie galiausiai įžiebė Antrąjį pasaulinį karą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com