XIX a. Lietuvos visuomenė ir ūkis

Šioje temoje aptariama XIX a. Lietuvos visuomenės ir ūkio raida Rusijos imperijos sudėtyje, nagrinėjant bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių padėtį. Taip pat apžvelgiami pokyčiai, susiję su baudžiavos panaikinimu, kapitalizmo plėtra, industrializacija ir emigracija. Galiausiai, sužinoma, kaip šie veiksniai veikė visuomenę ir šalies raidą.

Bajorų padėtis XIX a.
XIX amžiuje, Rusijos imperijai vykdant represijas ir ribojant demokratinius procesus, Lietuvos bajorų, buvusios LDK visuomenės dalies, padėtis ženkliai pasikeitė. Caro valdžia siekė susilpninti bajorų politinę, ekonominę galią ir kultūrinę įtaką, nes laikė juos potencialia grėsme, galinčia siekti Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo. Bajorų teisės buvo apribotos, reikalauta dokumentais įrodyti kilmę, o sukilimų dalyvių turtas konfiskuotas. Dėl Rusijos imperijos politikos, ekonominio nuosmukio ir nesėkmingo 1863-1864 m. sukilimo, bajorų luomas patyrė nuosmukį.
Dvasininkų ir miestiečių padėtis XIX a.
XIX amžiuje dvasininkai, kurių dauguma buvo bajorų kilmės, sudarė atskirą visuomenės grupę. Caro valdžia siekė apriboti katalikų dvasininkų įtaką, uždarydama bažnyčias ir vienuolynus. Miestų valdymas buvo pertvarkytas, mažesni miestai neteko savivaldos. Nors Lietuvos miestų gyventojų skaičius augo, jie išliko palyginti nedideli. Miestiečių luomas buvo nevienalytis, o dėl silpnos pramonės buržuazija ir proletariatas neturėjo ženklios įtakos. Miestai buvo daugiataučiai, lietuviai juose sudarė mažumą.
Kapitalizmo raida Lietuvoje XIX a.
Kapitalizmo plėtra Rusijos imperijoje ir Lietuvoje vyko lėtai. Pirmosios mašinos Lietuvos įmonėse atsirado tik XIX a. viduryje. Baudžiavos panaikinimas tapo svarbiausiu veiksniu, paskatinusiu kapitalizmo formavimąsi. XIX a. pabaigoje Lietuva pradėjo pramonės perversmo laikotarpį, tačiau didelių pramonės centrų nesusiformavo. Žemės ūkyje atsirado privati valstiečių žemės nuosavybė, formavosi ūkininkų ir samdomųjų darbininkų klasės. Kai kurie dvarininkai prisitaikė prie naujų sąlygų, kūrė stambius ūkius, samdė darbuotojus ir diegė naujas technologijas.
Lietuva – žemės ūkio kraštas XIX a.
Nepaisant pramonės plėtros, Lietuva XIX amžiuje išliko agrariniu kraštu. Dauguma gyventojų buvo valstiečiai, o pagrindinis eksporto produktas – žemės ūkio gaminiai. Dėl darbo vietų trūkumo miestuose, dalis kaimo gyventojų emigravo į didesnius Rusijos imperijos miestus arba į Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracija turėjo ir teigiamą aspektą – emigrantai tapo lietuvių tautinio sąjūdžio rėmėjais.
Valstiečių padėtis ir baudžiavos panaikinimas XIX a.
XIX amžiuje valstiečiai sudarė didžiausią, bet labiausiai diskriminuojamą visuomenės sluoksnį. Caro valdžia juos skirstė į baudžiauninkus, valstybinius valstiečius ir laisvuosius žmones. Baudžiauninkų padėtis, išskyrus Suvalkiją, blogėjo dėl augančių prievolių ir priverstinio ėmimo į kariuomenę. 1861 m. caro Aleksandro II manifestu panaikinus baudžiavą, valstiečiai įgijo asmens laisvę ir teisę tvarkyti savo turtą, tačiau žemę turėjo išsipirkti iš dvarininkų. Nors reforma suteikė valstiečiams daugiau teisių, ji nevisiškai patenkino jų lūkesčius, nes žemė liko dvarininkų nuosavybe.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com