Gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lietuvoje gali būti skaičiuojamas taikant skirtingus tarifus, priklausomai nuo metinių pajamų dydžio. Jei metinės pajamos neviršija tam tikros ribos (pavyzdžiui, 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU)), taikomas standartinis tarifas (pvz., 20%). Viršijus šią ribą, viršijančiai pajamų daliai taikomas didesnis tarifas (pvz., 27%).

Lietuvoje, be anksčiau minėtų pagrindinių mokesčių, taip pat egzistuoja ir kiti, pavyzdžiui, žemės mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, nekilnojamojo turto mokestis ir akcizas už cukrų. Svarbu atskirti realiai egzistuojančius mokesčius nuo išgalvotų.

Mokesčiai apskaičiuojami taikant nustatytus tarifus atitinkamai mokesčio bazei. Pavyzdžiui, PVM apskaičiuojamas procentinę dalį taikant prekės kainai be PVM. Atlyginimas po mokesčių apskaičiuojamas iš atlyginimo prieš mokesčius atimant visų taikomų mokesčių sumą. Įmonių pelno mokestis apskaičiuojamas taikant nustatytą procentą įmonės uždirbtam pelnui.

Mokesčių dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą mokesčio tarifą (procentais) mokesčio bazei. Mokesčio bazė yra piniginė ar kiekybinė išraiška objekto, nuo kurio skaičiuojamas mokestis (pvz., gautos pajamos, įmonės pelnas, prekės ar paslaugos vertė be PVM). Bendra mokesčio apskaičiavimo formulė yra: \(Mokestis = Mokesčio \ bazė \times Mokesčio \ tarifas\). Pavyzdžiui, PVM apskaičiuojamas nuo prekės ar paslaugos apmokestinamosios vertės, o GPM – nuo apmokestinamųjų pajamų. Kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, GPM, gali turėti kelis tarifus, priklausančius nuo pajamų dydžio (progresinis apmokestinimas).

Lietuvoje egzistuoja įvairios mokesčių rūšys. Dirbantys asmenys moka gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokestį. Perkant prekes, mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir, tam tikrais atvejais, akcizai. Mokesčių tarifai dažniausiai išreiškiami procentais ir gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip pajamų dydis ar veiklos rūšis.

Lietuvoje taikomos kelios pagrindinės mokesčių rūšys. Gyventojai moka Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo savo pajamų, taip pat Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios garantuoja socialinę apsaugą. Vartotojai sumoka Pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris yra netiesioginis mokestis, įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą, bei Akcizus, taikomus specifinėms prekėms. Įmonės moka Pelno mokestį nuo savo veiklos pelno.

Lietuvoje taikomos kelios pagrindinės mokesčių rūšys. Gyventojai nuo savo pajamų moka Gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei socialinio draudimo įmokas (PSD ir VSD). Vartotojai, įsigydami prekes ar paslaugas, sumoka Pridėtinės vertės mokestį (PVM), o už tam tikras prekes (pvz., alkoholį, tabaką, degalus) – ir Akcizus. Įmonės nuo uždirbto pelno moka Pelno mokestį. Mokesčio dydis paprastai apskaičiuojamas taikant nustatytą tarifą (procentinę išraišką) mokesčio bazei (pvz., pajamoms, prekės vertei be PVM, pelnui). GPM sistema yra progresinė: pajamų daliai, viršijančiai nustatytą ribą, taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Valstybės, kaip ir šeimos, turi savo biudžetus. Valstybės biudžetas susideda iš pajamų, kurios daugiausia gaunamos iš mokesčių, ir išlaidų, kurios skiriamos įvairioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto apsaugai, socialinei paramai ir infrastruktūrai. Kad valstybė galėtų tinkamai funkcionuoti, būtina užtikrinti subalansuotą biudžetą, t.y., kad pajamos padengtų išlaidas.

Valstybės biudžetas yra planas, nurodantis numatomas valstybės pajamas ir išlaidas per nustatytą laikotarpį (paprastai metus). Svarbiausias pajamų šaltinis yra mokesčiai – įstatymais nustatytos privalomos, neatlygintinos gyventojų ir įmonių įmokos į valstybės biudžetą. Šios surinktos lėšos yra perskirstomos ir naudojamos finansuoti viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, gynyba, viešoji tvarka ir infrastruktūros plėtra.

Valstybės biudžetas yra detalus planas, apibrėžiantis numatomas valstybės pajamas ir išlaidas per nustatytą laikotarpį (paprastai metus). Svarbiausias pajamų šaltinis yra mokesčiai – įstatymais nustatyti privalomi fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai į valstybės biudžetą. Surinktos lėšos (biudžeto išlaidos) yra skirstomos finansuoti viešąsias paslaugas ir valstybės funkcijas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, viešoji tvarka, krašto apsauga, infrastruktūros plėtra ir priežiūra.