Augalai sintetina organines medžiagas iš neorganinių šaltinių. Kiekvienas elementas atlieka unikalią ir būtiną funkciją organizmo medžiagų apykaitoje. Pagrindinės maisto medžiagos yra azotas (N), fosforas (P), kalcis (Ca), kalis (K), magnis (Mg) ir siera (S). Kiekvienos iš jų trūkumas sukelia specifinius augimo ir vystymosi sutrikimus.

Lapuose fotosintezės metu pagaminta sacharozė rėtiniais indais pernešama į kitas augalo dalis. Tai aktyvusis transportas, kuriam reikalinga ATP energija, gaunama iš lydimųjų ląstelių. Medžiagos, įskaitant sacharozę, aminorūgštis ir hormonus, juda abiem kryptimis (translokacija), ir šiam procesui reikalinga audinių kvėpavimo energija. Atsargos kaupiamos įvairiose augalo dalyse, dažniausiai krakmolo pavidalu.

Genėjimas – ūglių ar šakų pašalinimas – nukreipia organines medžiagas į vaisius, didina derlių ir gerina jo kokybę. Skiepijimas – norimos veislės įskiepio priauginimas prie poskiepio – leidžia derinti skirtingų augalų savybes. Poskiepis parenkamas dėl atsparumo, šaknų sistemos, o įskiepis – dėl derlingumo.

Stiebas yra augalo dalis, jungianti šaknis su lapais. Pagrindinės stiebo funkcijos: atraminė, medžiagų pernaša ir maisto medžiagų kaupimas. Stiebai skirstomi į sumedėjusius ir žolinius, o pagal augimo būdą – į stačius, šliaužiančius, laipiojančius, vijoklinius ir sutrumpėjusius.

Sumedėjusio stiebo skerspjūvyje išskiriama žievė, brazdas, mediena ir šerdis. Žievė susideda iš epidermio, kamščio, lenticėlių, karnienos, karnienos plaušų ir rėtinių indų. Brazdas yra gaminamasis audinys, atsakingas už stiebo storėjimą. Mediena sudaryta iš metinių rievių, medienos plaušų, medienos vandens indų ir tracheidžių. Šerdyje kaupiamos maisto medžiagų atsargos.

Vanduo su mineralinėmis medžiagomis juda iš šaknų į lapus medienos vandens indais. Šį procesą lemia šakninis slėgis, kapiliarumas ir transpiracija. Gutacija – vandens lašelių išsiskyrimas pro lapų kraštus dėl šakninio slėgio.

Žolinių augalų stiebų sandara panaši į sumedėjusių, bet žievė yra žalia ir vykdo fotosintezę. Indų kūleliai dviskilčių augalų stiebuose išsidėstę taisyklingai, ratu, o vienskilių – netvarkingai, visame stiebe.