Žemės atmosfera

Šioje temoje susipažįstama su Žemės atmosferos reikšme, kilme, sudėtimi ir sandara. Taip pat aptariama ozono sluoksnio svarba ir jo plonėjimo problema. Sužinoma apie penkis pagrindinius atmosferos sluoksnius: troposferą, stratosferą, mezosferą, termosferą ir egzosferą.

Atmosferos apibrėžimas
Atmosfera yra Žemės rutulį supantis oro sluoksnis, kurį išlaiko Žemės gravitacija ir kuris sukasi kartu su planeta. Ji neturi aiškios ribos su kosmine erdve (\(800\)\(2000 \text{ km}\) nuo Žemės paviršiaus) ir nulemia mūsų planetos orus. Meteorologija tiria Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus, o klimatologija – klimatą ir jo kaitą.
Atmosferos kilmė ir sudėtis
Pradinę atmosferą sudarė lengvosios dujos (vandenilis ir helis). Dėl ugnikalnių veiklos ji prisipildė amoniako, anglies dioksido ir vandens garų. Ilgainiui, dėl cheminių reakcijų ir fotosintezės, atmosfera prisipildė azoto ir deguonies. Šiuo metu \(99\%\) Žemės atmosferos sudaro azotas ir deguonis.
Atmosferos reikšmė
Atmosfera yra gyvybiškai svarbi Žemės sistemai, nes sukuria sąlygas gyvybei egzistuoti.
Atmosferos sandara
Atmosfera susideda iš penkių pagrindinių sluoksnių: troposferos, stratosferos, mezosferos, termosferos ir egzosferos. Kiekvienas sluoksnis turi skirtingas savybes, tokias kaip tankis, temperatūra ir cheminė sudėtis.
Egzosfera
Egzosfera yra viršutinis atmosferos sluoksnis, kuris palaipsniui pereina į tarpplanetinę erdvę. Šiame sluoksnyje dideliu greičiu judančios dujų dalelės gali įveikti Žemės gravitacinį lauką ir ištrūkti į kosmosą.
Mezosfera
Mezosfera yra vidurinis atmosferos sluoksnis, besitęsiantis iki maždaug \(80 \text{ km}\) aukščio. Šiame sluoksnyje oro tankumas yra maždaug 200 kartų mažesnis nei prie Žemės paviršiaus.
Ozono sluoksnis ir jo plonėjimas
Ozono sluoksnis – tai stratosferos dalis (25–35 km aukštyje), kurioje ozono (\(O_3\)) koncentracija yra didesnė nei kitur. Ozonas susidaro ultravioletiniams spinduliams (UV) veikiant deguonies molekules. Šis sluoksnis sugeria didžiąją dalį UV spindulių ir apsaugo gyvuosius organizmus nuo žalingo poveikio. Ozono sluoksnio plonėjimas, vadinamas „ozono skyle“, kelia grėsmę gyvybei Žemėje.
Stratosfera
Stratosfera yra atmosferos sluoksnis, esantis virš troposferos, nuo \(10–16 \text{ km}\) iki \(45–55 \text{ km}\) aukščio. Šiame sluoksnyje yra ozono sluoksnis, kuris sugeria didžiąją dalį Saulės ultravioletinių spindulių.
Termosfera (Jonosfera)
Termosfera yra viršutinis, labai išretėjęs atmosferos sluoksnis, esantis nuo \(80 \text{ km}\) iki \(800 \text{ km}\) aukščio. Jį sudaro jonizuoti deguonies ir azoto oksido atomai, todėl jis dar vadinamas jonosfera. Dujų temperatūra termosferoje gali pakilti iki \(1500\)\(2000 \text{ }^\circ\text{C}\). Čia susidaro poliarinės pašvaistės ir vyksta staigūs magnetinio lauko svyravimai.
Troposfera
Troposfera yra apatinis ir tankiausias atmosferos sluoksnis, sudarantis apie 90% visos atmosferos masės. Jos storis kinta priklausomai nuo vietovės: virš pusiaujo siekia 16–18 km, o virš ašigalių – 8–10 km.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com