SQL log

  Spalvingos reklamos vilioja įvairiais pasiūlymais ir nuolaidomis. Kartais siūloma pirkti 3 už 2 kainą, pakvietus daugiau draugų, suteikiamos grupės nuolaidos. Kaip apskaičiuoti nuolaidą ir mokėtiną sumą?
  
  ## Kaip apskaičiuoti nuolaidos sumą?
  
  Taupumas yra labai svarbi žmogaus savybė. Ji garantuoja ne tik žmogaus gerovę, bet ir padeda prisidėti prie pasaulio gerovės – atsakingas pirkimas mažina atliekų kiekį, lėtina klimato kaitą. Taupymo prasmė yra dvejopa – tai ir dalies pinigų atidėjimas vėlesniam laikui (santaupos), ir įvairių išlaidų bei vartojimo mažinimas. Kai kalbama apie nuolaidas, dažnai tai siejama su reklamomis ir didesniu vartojimo skatinimu. Šiame cikle aptarsime, kaip taupyti mažinant išlaidas reikalingiems, suplanuotiems pirkiniams ir tikslingai pasinaudoti nuolaidomis. Svarbus asmeninis požiūris – nebūtina pirkti vien todėl, kad tai pigiau, tačiau atsakingai planuojantiems išlaidas nuolaidos gali padėti.
  
  **Nuolaida** – pinigų suma, kuria yra sumažinama kaina. Nuolaida gali būti išreiškiama pinigais arba procentais nuo pradinės kainos. Jei nuolaida išreikšta procentais, ją įprasta vadinti **procentine nuolaida**. Parduotuvėse daug įvairių reklamų, tačiau, palyginant jų ekonominę naudą, reikia apskaičiuoti mokėtinas sumas. Mokėtina suma skaičiuojama taip:
  
  a) Jeigu nuolaida išreikšta tam tikra pinigų suma, užtenka iš kainos atimti tą sumą ir gaunama mokėtina suma:
  **kaina - nuolaida = mokėtina suma.**
  Pavyzdžiui, jei kaina yra 200 Eur, o nuolaida - 50 Eur, tai mokėtina suma yra
  200 Eur - 50 Eur = 150 Eur.
  
  b) Jeigu žinoma nuolaida procentais ir pradinė kaina, tai iš pradžių apskaičiuojama nuolaidos suma (ieškant skaičiaus dalies, kuri yra išreikšta procentais, pirmiausia procentinė dalis užrašoma trupmena, tada pradinis skaičius dauginamas iš tos trupmenos):
  **kaina · procentinė nuolaida, išreikšta trupmena = nuolaidos suma.**
  Paskui, iš kainos atėmus nuolaidos sumą, gaunama mokėtina suma:
  **kaina - nuolaidos suma = mokėtina suma.**
  Pavyzdžiui, jei kaina yra 200 Eur, o nuolaida – 25 %, skaičiuojama taip: 25 % atitinka 25/100 = 1/4, vadinasi, 200 Eur · 1/4 = 50 Eur (nuolaidos suma), tada mokėtina suma yra 200 Eur – 50 Eur = 150 Eur.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (www.vle.lt)
  
  3. Parašykite argumentuojamojo pobūdžio pastraipą „Kodėl žmonių gerumas dažniausiai kyla iš tikėjimo, kad už gerus darbus bus atlyginta?" Remkitės sąvokų aiškinimu ir patarimais.
  
  **Argumentavimo pastraipa** – teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas.
  **Tezė** - teiginys, mintis, kurią perduodame, t. y. turime įrodyti. Ji turi būti tiksli ir vienareikšmė.
  **Argumentas** - įrodymo pagrindas, įrodomąją tezę pagrindžiantis teiginys.
  **Argumentavimas** grįstas dviem aspektais:
  1) įrodymo;
  2) įtikinimo.
  **Įrodymas** yra loginis tezės teisingumo patvirtinimas. Įrodant apeliuojama tik į adresato protą ir nesirūpinama, ar adresatas teikiamą požiūrį priims, ar ne.
  **Įtikinimas** yra retorinis tezės teisingumo patvirtinimas. Įtikinimu siekiama, kad adresatas priimtų tam tikrą požiūrį.
  
  **Įrodymo būdai**
  
  **Dedukcinis:** bendras teiginys – konkretūs faktai – išvada. Tai yra mąstymo procesas, kai išvados yra tiesiogiai išvedamos iš bendrųjų principų ar teiginių. Šis metodas laikomas labai patikimu, nes jei pradiniai teiginiai yra teisingi ir logiški, tai ir galutinė išvada bus neabejotinai teisinga.
  **Indukcinis:** faktai – priežastys – išvada. Indukcinis įrodymas prasideda nuo konkrečių stebėjimų ar faktų ir veda bendresnių išvadų link. Šis metodas nėra toks patikimas kaip dedukcinis, nes išvados, nors ir labai tikėtinos, nėra garantuotai teisingos. Indukcinis įrodymas dažniausiai naudojamas moksliniuose tyrimuose.
  Indukcija yra tikrasis įtikinimo kelias. Graikų išminčius Sokratas nieko neteigė, tik kėlė klausimus, į kuriuos klausytojai turėjo atsakyti patys, todėl tokie įrodymai nesugriaunami.
  
  **PATARIMAI**
  
  **Argumentavimo struktūra**
  
  **Pagrindinė tezė - teiginys – pagrindinė teksto mintis**
  
  **ĮTVIRTINAME TEMĄ**
  
  **EGZAMINO SĖKMEI**
  
  1. Remdamiesi papildoma informacija ir išnagrinėta temos medžiaga pasirenkite pristatyti santrauką apie savitus XIX amžiaus laikotarpio ir realistinio meno bruožus.
  2. Apsvarstykite klausimą „Kodėl tikrovė tampa gyvenimo mokytoja?"
  
  **Nukreipiamieji klausimai**
  *   Ar mokslo pažanga visada padaro žmogų laimingesnį?
  *   Kas nutinka, kai valdžios ir pinigų siekis tampa vieninteliu žmogaus gyvenimo tikslu?
  *   Kada minios nuomonė pražūtinga?
  
  3. Dirbdami poromis padiskutuokite įsivaizduodami, kad į klausimus turite atsakyti ekspromtu. Stenkitės atsakyti išsamiai.
  *   Kiek literatūros tekstui bus svarbus kultūrinis ar istorinis kontekstas? Kodėl?
  *   Kiek grožinis kūrinys leidžia suprasti kitą kultūrą? Pakomentuokite.
  *   Kaip kinta literatūrinio teksto reikšmė ir poveikis bėgant laikui? Argumentuokite.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  ## Valstiečių bendruomenė ir šeima
  
  Valstiečiai dėl baudžiavos gyveno labai sėsliai: nuo gimimo iki mirties visas gyvenimas prabėgdavo tame pačiame kaime. Jį lėmė iš kartos į kartą perduodamos šimtametės tradicijos, papročiai, darbo įgūdžiai. XIX a. istorikas rašė: „Mūsų žemės ūkio padargai, kokius paveldėjome iš tėvų mūsų, iki dabar liko nepakeičiami". Valstiečius vienijo stiprus bendruomeniškumo jausmas. Kaimynai stengėsi sugyventi gražiuoju, padėti vieni kitiems. Kaimynams talkinant, buvo atliekami didieji darbai: šienapjūtė, rugiapjūtė, kūlimas. Jauni ir seni susieidavo į bendras kaimo šventes, kuriose dainuodavo, šokdavo, žaisdavo įvairius žaidimus.
  
  Valstiečiai gyveno gausiomis šeimomis, neretai viename name - seneliai, tėvai ir vaikai. Santuoka tuo metu suprasta kaip dviejų šeimų ūkinė sutartis, vedybos iš meilės buvo retos. Dėl kraičio būsimųjų sutuoktinių šeimos susitardavo iš anksto. Norinti ištekėti baudžiauninkė turėjo gauti pono sutikimą. Vaikų šeimose gimdavo daug, bet dėl prastų medicinos žinių ir higienos stygiaus nemažai naujagimių ir gimdyvių mirdavo. Tik paūgėję vaikai dirbo įvairius ūkio darbus. Retas kuris lankė mokyklą ar buvo raštingas. ' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Istorikai yra sutarę, kad gyvenamosios vietos gimimo diena laikomas pirmasis paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose. Seniausia Lietuvos gyvenviete laikoma Apuolė pirmą kartą paminėta apie 853–854 metus.
  
  ## Vikingai užpuola Apuolę
  
  Karalius Olafas ir švedų žmonės įsigeidė išgarsėti ir, nuleidę laivus, išvyko į penkių dienų kelionę, ir skubėjo labai narsiai prie pilies, vadinamos Apulia...“ Taip svarbiausius metų įvykius atpasakojo IX a. kronikininkas. Jo minima Apulia – tai Lietuvoje, dabartiniame Skuodo rajone, stovėjusi Apuolės pilis. Aštuonias dienas nuo ryto ligi vakaro pilies gyventojai gynėsi, vikingai ją puolė. Devintą dieną gynėjai sutiko sumokėti vikingams, kad jie grįžtų ten, iš kur atėję. Vikingai – dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai – ne kartą VIII–XI a. puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenančius baltus. Vikingai buvo puikūs amatininkai ir sumanūs pirkliai, drąsūs jūrininkai, žiaurūs plėšikai. Jie plaukiojo jūromis, upėmis ir ežerais. Tvirtais plačiadugniais karo laivais, kurių priekį puošė drakono galva, išnaršė beveik visas Europą supančias jūras.
  
  ## Kuršiai – galinga ir turtinga baltų gentis
  
  Apuolės pilį gynę kuršiai buvo galinga ir turtinga baltų gentis. Jie puikiai išmanė laivybą ir jūreivystę, statė panašius į vikingų laivus. Plaukiodami jais Baltijos jūra, kuršiai ne kartą plėšikavo dabartinių Švedijos ir Danijos valstybių pakrantėse. Kuršių žemės garsėjo ir tvirtomis pilimis, nagingais papuošalų gamintojais, išskirtinio grožio kalavijus kalusiais kalviais. Vikingų žygių aprašyme „Egilio sagoje“ vienas vikingas gyrėsi kalaviju vardu Angis, įsigytu iš kuršių.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;