Žmogaus ir gyvūnų girdimi garsai

Šioje temoje apžvelgiami žmogaus ir gyvūnų girdimi garsai, jų dažniai (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas) ir šių garsų panaudojimas. Taip pat nagrinėjama, kaip infragarsas ir ultragarsas veikia žmones bei gyvūnus, kokie yra natūralūs ir dirbtiniai šių garsų šaltiniai. Aptariama echolokacija ir jos principai.

Echolokacija ir jos taikymas
Echolokacija – tai atstumo iki objekto nustatymo būdas, naudojant garso bangas. Siunčiamas garso signalas atsispindi nuo objekto ir grįžta. Išmatavus laiką tarp signalo išsiuntimo ir grįžimo, galima apskaičiuoti atstumą iki objekto. Šį principą naudoja delfinai ir šikšnosparniai orientacijai erdvėje. Žmonės echolokaciją pritaikė įvairiose srityse, pavyzdžiui, jūros gyliui matuoti (naudojant sonarą) ar medicininiams tyrimams (echoskopija).
Echolokacija ir sonaras
Echolokacija yra būdas nustatyti atstumą iki objekto ir jo judėjimą, siunčiant garso (dažniausiai ultragarso) impulsus ir analizuojant grįžusį aidą. Atstumas iki objekto apskaičiuojamas pagal laiką, per kurį aidas grįžta (\(s = vt/2\)), o objekto judėjimo greitis ir kryptis – pagal grįžusio signalo dažnio pokytį (Doplerio efektas). Šį principą naudoja gyvūnai (pvz., šikšnosparniai, delfinai) ir technologijos (sonarai) jūros gyliui matuoti bei povandeniniams objektams aptikti.
Echolokacija ir sonaras
Echolokacija yra metodas, kai siunčiamas garso impulsas ir matuojamas laikas, per kurį grįžta jo aidas, atsispindėjęs nuo kliūties. Tai leidžia nustatyti atstumą iki objekto. Šį principą naudoja gyvūnai ir technologiniai prietaisai (sonarai).
Garso skirstymas pagal dažnį
Garsas pagal jo virpesių dažnį, lyginant su žmogaus girdos diapazonu, klasifikuojamas į tris pagrindines kategorijas: infragarsą, girdimąjį garsą ir ultragarsą.
Gyvūnų klausa
Skirtingi gyvūnai girdi skirtingo dažnio garsus. Daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, katės, šunys, pelės ir šikšnosparniai, girdi ultragarsą, kurio negirdi žmogus. Drambliai girdi infragarsą. Kiekvienos gyvūnų rūšies girdimo garso diapazonas yra prisitaikęs prie jų gyvenimo būdo ir aplinkos.
Infragarsas
Infragarsas yra žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra žemesnis nei \(20\) Hz. Jis gali būti gamtinės arba dirbtinės kilmės. Dėl didelio bangos ilgio infragarsas sklinda didelius atstumus.
Infragarsas
Infragarsas – tai garsas, kurio dažnis yra mažesnis nei 20 Hz. Jis sklinda Žemės plutoje, vandenyje ir ore. Infragarsą sukelia įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, viršgarsiniai lėktuvai, vėjo jėgainės, žaibai, pastatų vibracijos. Infragarsas registruojamas specialiais prietaisais – mikrofonais, hidrofonais ir geofonais.
Infragarsas: savybės ir šaltiniai
Infragarsas yra mechaniniai virpesiai, kurių dažnis yra mažesnis nei \(20\) Hz, todėl žmogus jo negirdi, bet gali jausti kaip vibraciją esant dideliam intensyvumui. Infragarso šaltiniai gali būti gamtiniai (pvz., žemės drebėjimai, stiprus vėjas) ir techniniai (pvz., varikliai, vėjo jėgainės). Dėl didelio bangos ilgio infragarsas yra mažai slopinamas ir gali sklisti labai didelius atstumus ore, vandenyje ir Žemės plutoje. Jis registruojamas specialiais prietaisais.
Ultragarsas
Ultragarsas yra aukšto dažnio (virš \(20\) kHz) garsas, negirdimas žmogui, bet girdimas kai kuriems gyvūnams. Jis pasižymi kryptingu sklidimu ir gerai atsispindi nuo paviršių.
Ultragarsas
Ultragarsas – tai garsas, kurio dažnis didesnis nei 20 000 Hz. Jį skleidžia gamtiniai šaltiniai, tokie kaip lietus ar griaustinis, bei kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šikšnosparniai ir delfinai. Ultragarsas gali būti sukuriamas ir dirbtinai – švilpukais, sirenomis ar elektroakustiniais keitikliais. Ultragarsas plačiai taikomas medicinoje (echoskopija), pramonėje (defektoskopija, suvirinimas) ir kitose srityse.
Ultragarsas: savybės ir taikymas
Ultragarsas yra mechaniniai virpesiai, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (\(>20\,000\) Hz arba \(20\) kHz). Jį skleidžia kai kurie gyvūnai (pvz., šikšnosparniai, delfinai) ir techniniai prietaisai (keitikliai). Svarbi ultragarso savybė yra jo gebėjimas gerai sklisti terpėse ir atsispindėti nuo skirtingo tankio medžiagų ribų. Ultragarso sklidimo greitis priklauso nuo terpės tamprumo ir tankio.
Žmogaus girdos ribos
Žmogaus ausis gali girdėti tik tam tikro dažnio garso bangas. Šis dažnių intervalas vadinamas girdimuoju diapazonu. Garsai, kurių dažniai yra už šio diapazono ribų, žmogui yra negirdimi.
Žmogaus girdos ribos
Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Garsai, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz, vadinami infragarsu, o garsai, kurių dažnis didesnis nei 20 000 Hz, vadinami ultragarsu. Žmogus negirdi nei infra, nei ultragarso. Girdimo garso ribos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir individualių savybių.
Žmogaus girdos ribos ir garso klasifikacija
Žmogaus ausis geba girdėti garsus, kurių virpesių dažnis yra tam tikrame intervale. Šis intervalas, vadinamas girdimuoju garsu, yra maždaug nuo \(20\) iki \(20\,000\) hercų (Hz). Garsai, kurių dažnis yra mažesnis nei \(20\) Hz, vadinami infragarsu, o garsai, kurių dažnis didesnis nei \(20\,000\) Hz, vadinami ultragarsu. Žmogus šių garsų negirdi. Skirtingų gyvūnų girdos diapazonai gali skirtis nuo žmogaus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com