Chemijos laboratorija – patalpa chemijos moksliniams tyrimams ir eksperimentams. Žodis „laboratorija“ pirmą kartą pavartotas apie 1450 m. XVI a. laboratorijomis vadintos alchemikų, vaistininkų ir metalurgų darbo vietos. Svarbiausias to meto laboratorijos įrenginys – didelė krosnis. XIX a. viduryje įrengtos pirmosios chemijos laboratorijos su vandens ir dujų tiekimu. XX a. 6-ajame dešimtmetyje atsirado elektriniai prietaisai. Nuo XX a. pabaigos chemijos laboratorijos įrengiamos laikantis griežtų saugos reikalavimų. Šiuolaikinėse laboratorijose atskirtos teorinio ir praktinio darbo vietos, naudojamos modernios vėdinimo sistemos.

Chemijos mokslas išsivystė iš senovės amatų ir alchemijos. Senovėje žmonės išmoko įvairių amatų (keramikos, metalurgijos, dažų ir vaistų gamybos), kurių žinios tapo pagrindu alchemikai. Alchemija, atsiradusi IV a. Aleksandrijoje, siekė atrasti filosofinį akmenį ir eliksyrą. Alchemikai atrado naujų medžiagų, sukūrė perdirbimo ir gryninimo būdus, laboratorinę įrangą. Renesanso epochoje atsirado jatrochemija, siekusi naudoti mineralines medžiagas gydymui. XVI-XVIII a. tobulinant tyrimo metodus, alchemija ir jatrochemija davė pradžią chemijai, kaip mokslui apie medžiagas, jų sudėtį, savybes ir virsmus.

1784 m. Vilniaus universitete įkurta chemijos katedra. Juozapas Sartorijus įkūrė pirmąją chemijos laboratoriją ir tyrė Stakliškių mineralinio vandens sudėtį. Andrius Sniadeckis parašė pirmąjį chemijos vadovėlį lenkų kalba ir monografiją „Organinių būtybių teorija“. A. Sniadeckis tyrinėjo platinos rūdą ir atrado naują cheminį elementą, pavadintą „vesčiu“ (vėliau – rutenis). A. Sniadeckio mokinys Ignacas Fonbergas analizavo Druskininkų mineralinius šaltinius. Teodoras fon Grotusas Gedūčiuose plėtojo elektros srovės tekėjimo skysčiuose teoriją. Uždarius Vilniaus universitetą, chemijos mokslo raida Lietuvoje sustojo iki 1919 m. 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas (dabar – VDU), kuriame taip pat plėtotas chemijos mokslas. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo trys chemijos mokslo centrai: Chemijos ir cheminės technologijos institutas, VU Chemijos fakultetas ir KTU Cheminės technologijos fakultetas.

Pagrindiniai chemijos mokslo uždaviniai: tirti medžiagas ir jų virsmus, kurti, gaminti ir taikyti naujas medžiagas. Susiformavo įvairios chemijos mokslo šakos: neorganinė chemija (tiria cheminius elementus ir jų junginius), organinė chemija (nagrinėja junginius, daugiausia sudarytus iš anglies ir vandenilio), fizikinė chemija (tiria medžiagų energijos pokyčius, savybes), analizinė chemija (nustato medžiagų sudėtį). Chemija glaudžiai susijusi su fizika, biologija, geologija ir kitais mokslais. Chemikų sukurtos medžiagos naudojamos įvairiose srityse: medicinoje, žemės ūkyje, aplinkos apsaugoje.

Mokslininkai tiria senovinius kvapus, siekdami geriau pažinti praeities žmones. Tiriamos senovinės smilkyklės, kvepalų receptai, šventyklų sienų užrašai. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje rastoje Taimos gyvenvietėje rastos 5 tūkst. metų senumo smilkyklės. Tyrinėjami senovės Egipto kvepalų receptai, siekiant atkurti, pavyzdžiui, karalienės Kleopatros VII kvepalus. 2018 m. Londone, Šv. Pauliaus katedros bibliotekoje, nustatyta kvapo cheminė sudėtis, siekiant atkurti senų knygų kvapą.