Reformacija ir Katalikų bažnyčios reforma LDK

Šioje temoje nagrinėjama Reformacijos ir Katalikų bažnyčios reformos įtaka Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Sužinoma, kaip plito protestantizmo idėjos, kokią reikšmę turėjo lietuviškos raštijos kūrimas ir kaip Katalikų bažnyčia atsinaujino, įsteigdama Vilniaus universitetą bei skatindama literatūrą lietuvių kalba. Taip pat aptariama Brastos bažnytinės unijos reikšmė.

Brastos bažnytinė unija
Didelė dalis ATR gyventojų XVI a. išpažino stačiatikybę. Dalis stačiatikių hierarchų, siekdami sustiprinti savo įtaką, norėjo prisijungti prie Katalikų bažnyčios. 1596 m. Brastoje sudaryta Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių unija. Unitai priėmė popiežiaus valdžią, bet išlaikė savas apeigas ir bažnytinę slavų kalbą. Įsteigtas bazilijonų ordinas.
Jėzuitų veikla LDK
1569 m. į LDK atvyko jėzuitai, pakviesti Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, ir tapo svarbiausia katalikiškosios reformos jėga. Jie steigė mokymo įstaigas, pvz., 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą (akademiją). Steponas Batoras suteikė privilegiją aukštajai mokyklai. Jėzuitai taip pat įsteigė 20 kolegijų, pradžios mokyklas, seminarijas, vienuolynus ir plėtė parapijų tinklą.
Kalvinizmo įtaka LDK
Valdant Žygimantui Augustui, liuteronų persekiojimai liuteronams sustojo, bet ši srovė plačiau neprigijo. Nuo XVI a. 6-ojo dešimtmečio LDK diduomenė masiškai priėmė kalvinizmą, labiau atitikusį bajorų interesus dėl pasauliečių kontrolės Bažnyčiai. Jono Kalvino mokyme nebuvo bažnytinės hierarchijos. Prie kalvinizmo plitimo ypač prisidėjo Mikalojus Radvila Juodasis.
Katalikybės pergalė LDK
Kontrreformacija ir katalikiškoji reforma sustiprino Katalikų bažnyčios padėtį LDK. Daugelis didikų grįžo į katalikybę. Stiprėjanti Katalikų bažnyčia ėmė riboti kitatikių teises. Arijonai buvo išvaryti, o protestantai ilgainiui negalėjo eiti valstybinių pareigų. Katalikų bažnyčia kūrė parapijų tinklą, leido literatūrą lietuvių kalba, tapo viešojo gyvenimo centru ir lėmė modernios lietuvių kultūros formavimąsi.
Kontrreformacija ir Katalikų Bažnyčios atsinaujinimas
ATR valdovai išlaikė katalikybę. Dėl protestantų susiskaldymo reformacijos judėjimas nusilpo. Katalikų bažnyčia pradėjo vidinį atsinaujinimo sąjūdį – katalikiškąją reformą ir kontrreformaciją – kovą su protestantizmu.
Lietuviškos raštijos skatinimas kontrreformacijos metu
Tridento bažnytinio susirinkimo nutarimai įpareigojo skatinti religinę raštiją tikinčiųjų kalbomis. Merkelio Giedraičio remiamas Mikalojus Daukša parengė pirmąsias LDK knygas lietuvių kalba: katekizmą (1595 m.) ir postilę (1599 m.). Konstantinas Sirvydas išleido pamokslų rinkinį, o Jonas Jaknavičius išvertė evangelijas į lietuvių kalbą.
Mažosios Lietuvos indėlis į reformaciją
Prūsijos kunigaikštystėje, valdant kunigaikščiui Albrechtui, kuris rūpinosi religiniu švietimu gimtąja kalba, veikė išsilavinę LDK liuteronų pabėgėliai. Karaliaučiaus universitete dėstė Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis. Martynas Mažvydas išleido pirmąją lietuvišką knygą – „Katekizmą“. Jonas Bretkūnas parašė pirmąją lietuvišką postilę ir išvertė Bibliją į lietuvių kalbą (nors ji nebuvo išspausdinta).
Reformacijos idėjų plitimas LDK XVI a.
Reformacijos idėjos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), priėmusią krikščionybę viena iš paskutinių Europoje, atkeliavo beveik nevėluodamos, plintant per Europos universitetuose studijavusius asmenis. Pirmieji skleidėjai buvo liuteronai, tarp jų – Abraomas Kulvietis, Vilniuje įsteigęs protestantišką kolegiją. Valdovui Žygimantui Senajam pradėjus persekioti liuteronus, reformacijos šalininkai persikėlė į Prūsijos kunigaikštystę.
Reformacijos ir katalikų bažnyčios atsinaujinimo kultūrinė reikšmė
Reformacijos ir Katalikų Bažnyčios Atsinaujinimo laikotarpis turėjo didžiulę įtaką LDK kultūrai. Plito mokslas, įkurtas Vilniaus universitetas, sustiprėjo švietimas, atsirado mokyklos, kolegijos. Taip pat didelis indėlis vystant lietuvių kalba, kadangi leista raštija lietuvių kalba, išleisti katekizmai, postilės ir Biblijos vertimai.
Reformacijos srovės LDK
LDK gyvavo kelios reformacijos srovės: evangelikai liuteronai (daugiausia tarp miestiečių, ypač vokiečių kilmės), evangelikai reformatai (tarp didikų ir bajorų) ir arijonai (neturėję daug išpažinėjų). Žymiausi veikėjai: Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Stanislovas Rapolionis (liuteronai), Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis (reformatai), Simonas Budnas (arijonai).
Religinė tolerancija LDK
Tuo metu, kai Europoje vyko religiniai karai, Abiejų Tautų Respublika (ATR) buvo religinės tolerancijos židinys. Lietuvoje prieglobsčio ieškojo persekiojami protestantai iš kitų šalių. 1573 m. ATR bajorai priėmė Varšuvos konfederacijos aktą, užtikrinusį religijos pasirinkimo laisvę.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com