Organizmų klasifikacija ir evoliucija

Šioje temoje sužinoma, kaip organizmai klasifikuojami pagal giminystės ryšius, naudojant sistematikos principus. Taip pat susipažįstama su rūšies apibrėžimu, jos svarba klasifikacijoje, dvinarės nomenklatūros taikymu. Aptariama evoliucijos sąvokos bei gamtinės atrankos formos.

Fosilijų paieška ir tyrimas
Fosilijos, tai yra suakmenėję praeities organizmų kūnai, jų dalys ar veiklos pėdsakai, yra tiesioginiai evoliucijos įrodymai. Jų galima ieškoti įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, karjeruose, atodangose ar žvyrduobėse. Radinių rinkimas ir kolekcionavimas yra praktinė veikla, leidžianti susipažinti su seniai išnykusiomis gyvybės formomis. Nors tikslus fosilijų apibūdinimas ir priskyrimas konkrečiai rūšiai gali būti sudėtingas ir reikalauti papildomos informacijos paieškos, surinktų fosilijų parodos ir aptarimai padeda geriau suvokti gyvybės istoriją Žemėje.
Gamtinė atranka: kiaulpienių žydėjimo laiko kitimas
Gamtinė atranka yra esminis evoliucijos mechanizmas, kurio metu aplinkos sąlygos lemia, kurie individai, turintys tam tikrų paveldimų bruožų, sėkmingiau išgyvena ir dauginasi. Pavyzdžiui, intensyviai šienaujamose miesto vejose pastebima, kad dalis kiaulpienių prisitaikė žydėti arba labai anksti pavasarį, arba vėlai rudenį, kai šienavimo sezonas jau pasibaigęs. Tokiu būdu jos išvengia nušienavimo ir spėja subrandinti sėklas. Šienavimas čia veikia kaip stiprus atrankos veiksnys. Tai yra kryptingosios atrankos pavyzdys, kai pirmenybė teikiama vienam požymio kraštutinumui.
Mikroevoliucija stebima gamtoje: atlanto menkių atvejis
Mikroevoliucija apibūdina nedidelius genetinius pokyčius populiacijos viduje per palyginti trumpą laikotarpį. Ryškus šio reiškinio pavyzdys – Atlanto menkių populiacijos pokyčiai praėjusiame amžiuje dėl intensyvios žvejybos. Buvo pastebėta, kad menkės tapo smulkesnės ir pradėjo anksčiau lytiškai bręsti. Manoma, kad tai įvyko dėl žvejybos tinklais, kurie dažniau pagaudavo didesnes, vėliau subręstančias žuvis. Mažesnės, anksčiau subręstančios menkės turėjo daugiau šansų išgyventi ir perduoti savo genus palikuonims, taip keisdamos visos populiacijos savybes.
Organizmų klasifikacija ir sistematika
Organizmai yra grupuojami ne tik pagal jų atliekamas funkcijas ekosistemose, kaip antai gamintojai, gyvėdžiai ar skaidytojai, bet ir pagal jų bendrą kilmę bei giminingumo laipsnį. Kuo organizmai giminingesni, tuo jie panašesni. Mokslas, tiriantis organizmų skirstymą į grupes pagal šiuos principus, vadinamas sistematika. Pagrindinis sistematikos vienetas yra rūšis – tai organizmų grupė, kurios nariai gali laisvai kryžmintis tarpusavyje ir susilaukti vaisingų palikuonių. Kiekvienai rūšiai suteikiamas lotyniškas dvinaris pavadinimas, nurodantis gentį ir rūšį, pavyzdžiui, paprastasis ąžuolas – Quercus robur. Šią pavadinimų sistemą pirmasis įvedė Karlas Linėjus.
Pagrindinės evoliucijos sąvokos ir mechanizmai
Evoliucija yra ilgalaikis gyvųjų organizmų vystymosi ir kitimo procesas. Norint jį suprasti, svarbu žinoti pagrindines sąvokas ir mechanizmus. Fosilijos liudija apie praeities gyvybę. Paveldimasis kintamumas, kylantis dėl mutacijų (atsitiktinių DNR pokyčių) ir genų rekombinacijos, sukuria įvairovę populiacijose. Genofondas apima visus populiacijos genus. Gamtinė atranka yra procesas, kurio metu geriausiai prie aplinkos prisitaikę individai išgyvena ir dauginasi. Izoliacija, atskirianti populiacijas, gali lemti naujų rūšių susidarymą. Šie veiksniai kartu skatina adaptyviąją evoliuciją, t. y. organizmų prisitaikymą prie aplinkos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com