Australija, nors ir retai apgyvendinta, yra ekonomikos lyderė Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Jos ekonomika stipriai priklauso nuo laivybos ir krovinių gabenimo. Istoriškai Australijos ekonomikos augimas rėmėsi avių vilnos ir aukso gavyba, o pastaruoju metu didelę reikšmę įgavo turizmas.

XIX amžiaus viduryje Australijoje atrastas auksas paskatino ne tik naujakurių antplūdį, bet ir visos šalies ūkio plėtrą. Vėliau buvo atrasti didžiuliai akmens anglių, deimantų, urano ir kitų rūdų telkiniai. Australija iki šiol yra viena didžiausių naudingųjų iškasenų eksportuotojų pasaulyje. Daugelis telkinių yra žemės paviršiuje, todėl gavyba yra pigi ir efektyvi, tačiau daro didelį poveikį aplinkai.

Dėl sausringo klimato didžioji dalis Australijos teritorijos yra tinkama gyvulininkystei, ypač avininkystei. Australija yra viena didžiausių avių augintojų pasaulyje, turinti apie 100 mln. avių, daugiausia merinosų veislės. Šios avys yra gerai prisitaikiusios prie sausrų, o jų vilna yra labai vertinama. Avys auginamos didžiulėse fermose, vadinamose stotimis. Ūkininkams didžiausias iššūkis yra vandens tiekimas, todėl naudojamas dirbtinis drėkinimas ir arteziniai gręžiniai.

Gyvulininkystės stotys Australijoje yra dideli ūkiai, kuriuose be gyvenamojo namo yra ir dirbtuvės, garažai, angaras lėktuvui. Dėl atšiaurių sąlygų ir atstumų, stotys yra savarankiški vienetai, naudojantys šiuolaikines technologijas. Gyventojai naudoja trumpųjų bangų siųstuvus ryšiui palaikyti, o internetu vyksta mokinių pamokos. Elektros energija dažnai tiekiama vėjo jėgainėmis arba dyzeliniais varikliais, o vanduo – iš artezinių gręžinių.