Vilniaus katedros istorija

Šioje temoje aptariama Vilniaus katedros istorija nuo pagoniškų laikų iki šių dienų, atskleidžiant jos architektūros pokyčius, svarbiausius įvykius ir čia saugomas paslaptis, įskaitant karalių kriptas ir Katedros lobyną. Taip pat pabrėžiama Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, svarba Katedrai.

Karalių kriptos ir katedros požemiai
Vilniaus Katedros požemiai slepia daugybę paslapčių. Vidurinė kripta apie 300 metų slėpė karalių kriptos duris. Tik 1931 m. čia buvo rasti didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai, taip pat urna su Vladislovo Vazos širdimi. Šie palaikai dabar saugomi mauzoliejuje. Tačiau Vytauto Didžiojo, Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio palaikų buvimo vieta iki šiol nežinoma.
Šventasis kazimieras ir jo ryšys su katedra
Šventasis Kazimieras (1458-1484) – Lietuvos globėjas, kurio palaikai saugomi Vilniaus Katedroje, Šv. Kazimiero koplyčioje. Jis buvo paskelbtas šventuoju 1521 metais (kanonizacijos oficialiai patvirtinta 1602), o 1604 paskelbtas Lietuvos globėju, 1637 metais - antruoju globėju. Katedroje esančiame paveiksle jis vaizduojamas su trimis rankomis.
Vilniaus katedros architektūrinė raida
Dėl gaisrų, karų ir netvirto grunto Vilniaus Katedra buvo daug kartų perstatyta, išgyvendama gotikos, renesanso ir baroko stilius. Dabartinę klasicistinę išvaizdą Katedra įgavo pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą (1783-1801 m.). Katedros rūsiuose galima pamatyti skirtingų laikotarpių statybos liekanas: XIII a. pastato fragmentus, XIV-XVI a. koplyčias ir XVII-XVIII a. rekonstrukcijų mūrus.
Vilniaus katedros istorija: nuo pagonių iki krikščionybės
Vilniaus Katedra, stovinti Šventaragio slėnyje, mena gilią praeitį – nuo akmens amžiaus gyvenvietės iki pagonių šventyklos ir galiausiai krikščioniškos bažnyčios. Mindaugo pastatyta pirmoji Katedra po jo mirties vėl tapo pagoniška, bet Lietuvai priėmus krikščionybę (1387 m.), čia visam laikui įsikūrė krikščionių Dievo namai. Katedroje vyko Lietuvos valdovų karūnavimai, buvo saugomos Žalgirio mūšio vėliavos ir laidojami valdovai.
Vilniaus katedros lobynas
Sovietinės okupacijos metais, restauruojant Katedrą, buvo aptiktos užmūrytos nišos. 1985 m. vienoje iš jų buvo rastas Katedros lobynas – apie 270 auksinių ir sidabrinių liturginių indų bei reikmenų, kauptų nuo Lietuvos krikšto laikų. Ši informacija buvo slepiama, bijant, kad sovietų valdžia lobyną išveš. Tik 1998 m. lobynas buvo grąžintas Bažnyčiai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com