Protistai ir grybai

Šioje temoje aptariama endosimbiozės teorija, protistų dauginimasis, klasifikacija ir įvairovė (pirmuonys, dumbliai, gleivūnai ir oomicetai). Sužinoma apie protistų vaidmenį ekosistemose, pavyzdžiui, pirminės produkcijos kūrimą vandenyse ir mutualistinius ryšius su kitais organizmais. Taip pat apžvelgiami grybai, jų klasifikacija ir pagrindiniai požymiai.

Dumbliai ir jų sandara
Dumbliai klasifikuojami atsižvelgiant į jų daugialąstiškumą, pigmentus, ląstelės sienelės sandarą ir turimas organeles. Pagrindinės dumblių grupės yra: žaliadumbliai, euglendumbliai, šarvadumbliai, titnagdumbliai, rudadumbliai ir raudondumbliai. Daugumos dumblių ląstelių sienelės yra sudarytos iš celiuliozės. Jie gali būti gamintojai (turintys chloroplastus) arba skaidytojai. Kai kurie dumbliai, pavyzdžiui, euglena, gali keisti savo mitybos būdą priklausomai nuo aplinkos sąlygų (pvz., šviesos buvimo).
Dumblių dauginimasis
Dumbliai dauginasi įvairiais būdais: nelytiniu (mitozės būdu, zoosporomis) ir lytiniu (formuodami lytines ląsteles, zigosporas). Pavyzdžiui, valkčiadumblis palankiomis sąlygomis dauginasi nelytiškai, o nepalankiomis – lytiškai. Dumbliai, ypač fitoplanktonas (pvz., žaliadumbliai, titnagdumbliai, šarvadumbliai, euglendumbliai), yra pagrindiniai pirminės produkcijos kūrėjai vandens telkiniuose, aprūpinantys kitus organizmus energija ir deguonimi. Stambieji dumbliai (makrofitai) taip pat atlieka svarbų vaidmenį priekrantės zonose.
Endosimbiozės teorija ir protistai
Endosimbiozės teorija aiškina, kaip išsivystė eukariotinės ląstelės, pradedant nuo prokariotinių pirmtakų. Ši teorija apima procesus, kurių metu simbiontai tapo mitochondrijomis ir chloroplastais, taip pat branduolio atsiradimą. Protistai – tai įvairi organizmų grupė, apimanti įvairius dauginimosi būdus, tokius kaip mejozė, lytinių ląstelių susiliejimas ir nelytinis dauginimasis (klonavimas). Protistų klasifikacija yra sudėtinga, bet paprastumo dėlei jie skirstomi į tris pagrindines grupes: pirmuonis (panašius į gyvūnus), dumblius (panašius į augalus) ir gleivūnus bei oomicetus (panašius į grybus).
Gleivūnai ir oomicetai
Gleivūnai ir oomicetai yra organizmai, pasižymintys tiek grybų, tiek pirmuonių savybėmis. Gleivūnai, tokie kaip plazmodiniai gleivūnai, minta organinėmis medžiagomis ir mikroorganizmais. Oomicetai dažniausiai yra skaidytojai, tačiau kai kurie iš jų yra parazitai, sukeliantys augalų ligas, pavyzdžiui, bulvių marą.
Grybų sandara
Grybai yra heterotrofiniai organizmai, kurie siurbia maistą, o ne virškina jį viduje. Jie yra sudėtingesnės sandaros nei protistai. Grybai skirstomi į kelis skyrius: zigomicetus, aukšliagrybius, papėdgrybius ir grybšius. Kiekvienas iš šių skyrių pasižymi skirtingais dauginimosi būdais ir atlieka skirtingus ekologinius vaidmenis, pavyzdžiui, skaido organines medžiagas arba sukelia ligas (yra patogenai).
Pirmuonių įvairovė
Pirmuonys yra vienaląsčiai organizmai, panašūs į gyvūnus. Jie klasifikuojami pagal judėjimo būdą: amebiniai juda pseudopodijomis (citoplazmos išaugomis), blakstienotieji – blakstienėlėmis, žiuželiniai – žiuželiais, o sporagyviai yra nejudrūs. Pirmuonys sudaro svarbią mikrozooplanktono dalį, kurioje yra plėšrūnų, parazitų ir skaidytojų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com