Sovietų Lietuva

Šioje temoje nagrinėjama Sovietų Lietuvos (1953-1990 m.) valdymo sistema, apibūdinant nomenklatūros įtaką, militarizaciją, priverstinę karinę tarnybą ir jos pasekmes. Taip pat aptariama industrializacija, žemės ūkio krizė, ekologinės problemos ir gyvenimo lygis, parodant Lietuvos ūkio integraciją į Sovietų Sąjungą.

Ekologinės problemos
Sovietų valdžia nesilaikė aplinkosaugos reikalavimų. Didėjo upių ir gruntinių vandenų tarša, buvo teršiama atmosfera. Didelę žalą gamtai padarė melioracija ir intensyvus chemikalų naudojimas žemės ūkyje. Sovietų karinės bazės teršė gruntą. 1989 m. Jonavos gamykloje įvyko didelė ekologinė avarija. Ignalinos atominė elektrinė kėlė pavojų dėl nesaugių reaktorių. Dėl pramonės taršos padaugėjo onkologinių susirgimų.
Ekonominė integracija
Nepaisant neefektyvios sovietinės ekonomikos, Lietuvos gyventojai, dėl savo darbštumo, pasiekė aukštesnį gyvenimo lygį nei kitose sovietinėse respublikose ir Lietuva buvo vadinama „SSRS Vakarais“. Tačiau Lietuvos ūkis tapo visiškai priklausomas nuo sovietinės ekonomikos. Dalis gyventojų prarado ūkišką požiūrį į savo aplinką, įsigalėjo nuostata, kad valstybė viskuo pasirūpins.
Industrializacija Lietuvoje
Maskva vykdė sparčią Lietuvos industrializaciją, siekdama pajungti Lietuvos ūkį SSRS reikmėms, ypač karinei pramonei. Buvo statomos didelės gamyklos (pvz., Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Kėdainių chemijos, Jonavos azotinių trąšų gamyklos, Ignalinos atominė elektrinė). Daugelyje šių gamyklų dirbo iš kitų SSRS respublikų atvežti darbuotojai. Svarbiausius ūkio klausimus sprendė Maskva, o įmonių vadovams tekdavo „išmušinėti“ lėšas ir žaliavas. Industrializacija paskatino spartą urbanizaciją, miestų plėtrą (pvz., Elektrėnų, Visagino atsiradimą) ir kaimo gyventojų kėlimąsi į miestus.
Militarizacija sovietų sąjungoje
Sovietų Sąjunga Lietuvos SSR pavertė didele karine baze. Kariškiai naudojo apie 6% Lietuvos teritorijos, čia buvo dislokuota apie 35 tūkst. karių, tūkstančiai tankų, šarvuočių, šimtai karo lėktuvų ir slaptos raketų bazės su branduoliniu ginklu. Visuomenė buvo militarizuojama per įvairias organizacijas ir privalomą karinį parengimą mokyklose. Privalomoji karinė tarnyba sovietų kariuomenėje buvo tragiška patirtis daugeliui lietuvių vyrų, kurie buvo siunčiami į tolimus SSRS regionus, patirdavo pažeminimą, smurtą ir tautinę diskriminaciją. Daugiau nei 1000 lietuvių tarnybos metu žuvo, buvo nužudyti, nusižudė ar buvo suluošinti.
Nomenklatūrinė sistema
Sovietų Lietuvoje (1953-1990 m.) visa valdžia priklausė Lietuvos Komunistų partijai (LKP), kuri buvo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos (SSKP) padalinys. Realiai valdžia buvo sutelkta partijos viršūnėje – nomenklatūroje, vadovaujamoje LKP CK pirmojo sekretoriaus (pvz., ilgiausiai šias pareigas ėjusio Antano Sniečkaus), kurį kontroliavo iš Maskvos paskirtas antrasis sekretorius. Nors formaliai pareigūnai turėjo būti renkami, iš tikrųjų rinkimų nebuvo, o pareigūnus skirdavo aukštesnės instancijos. Partijos struktūros dubliavo valstybines institucijas, kontroliuodamos visas sritis, įskaitant ūkį, kultūrą, mokslą ir teisėsaugą (per KGB).
Žemės ūkio transformacija
Prievartinė kolektyvizacija sunaikino Lietuvos žemės ūkį. Kolūkių derliaus didžioji dalis atitekdavo valstybei. Trūkstant darbo jėgos kaime, į pagalbą buvo siunčiami miestiečiai, studentai ir moksleiviai. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis kaimo gyventojams buvo asmeninis ūkis, kurio veikla taip pat buvo ribojama. Vėliau padėtis pamažu taisėsi, Lietuva tapo svarbia gyvulininkystės produktų tiekėja SSRS, tačiau didžioji dalis produkcijos buvo išvežama. Vykdyta melioracija, prisidengiant vienkiemių naikinimu, iš tiesų siekė sunaikinti asmeninius ūkius ir tradicinį gyvenimo būdą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com