Tekantis vanduo keičia paviršių

Šioje temoje nagrinėjama, kaip tekantis vanduo formuoja upių slėnius, kokią įtaką reljefui turi lietaus vanduo. Taip pat sužinoma, kaip keičiasi upės vaga ir kokios gali būti tekančio vandens sukeltos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, griovų susidarymas ar nuošliaužos.

Lietaus vandens poveikis
Lietaus ir tirpstančio sniego vanduo nuo paviršiaus, ypač nuo šlaitų su menka augalija, nuplauna smulkiausias uolienų daleles, sukeldamas eroziją. Dėl šio proceso gali susidaryti griovos, kurios, intensyvėjant lietums, perneša purvą ir dumblą. Griovos gali plėstis, naikindamos ariamąją žemę ir trukdydamos infrastruktūros plėtrai. Ilgainiui griovos gali virsti raguvomis. Tekantis vanduo taip pat gali sukelti nuošliaužas – dirvožemio ar uolienų masių atitrūkimą ir nuslydimą šlaitu, kurias gali paskatinti ir neatsargi žmonių veikla.
Upės slėnio formavimasis
Upės, tekėdamos iš aukštesnių vietų į žemesnes, keičia žemės paviršių dėl vandens erozijos – uolienų ardymo, tirpinimo ir pernešimo proceso. Upės veikla, lemianti kraštovaizdžio formavimąsi, priklauso nuo vandens srovės greičio, kiekio, paviršiaus savybių ir uolienų sudėties. Upė sąlygiškai skirstoma į aukštupį (gilus, siauras slėnis, greita srovė), vidurupį (platesnė vaga, lėtesnė srovė, meandros) ir žemupį (plati vaga, lėta srovė, sąnašų kaupimasis, galimos deltos).
Upės vagos kitimas
Upėje susiformavus didelei kilpai, vanduo kartais gali pragraužti naują, tiesesnę vagą. Atkirsta senosios vagos dalis, panaši į pusmėnulį, vadinama senvage.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com