Persekiojami gėjai, čigonai ir ypač žydai. 1935 m. įstatymai atėmė iš žydų pilietybę, uždraudė lankytis viešose vietose, dirbti, sudaryti santuokas su vokiečiais. 1938 m. „krištolinę naktį“ siaubti žydų namai, parduotuvės, degintos sinagogos. Silpnieji, neįgalieji ir ligoniai naikinti pagal slaptą programą. Nacistų diktatūra pagerino ekonomiką, sumažino nedarbą, suteikė socialines garantijas. Gegužės 1-oji – šventinė diena. A. Hitleris siekė panaikinti Versalio sutartį, planavo keršto karą. Vokietija nustojo laikytis įsipareigojimų, pradėjo ginkluotis, paskelbė visuotinę karo prievolę. Trečiasis reichas tapo grėsme taikai Europoje.

1923 m. nacistai nesėkmingai bandė užgrobti valdžią per „alaus pučą“. A. Hitleris, pakeitęs taktiką, siekė valdžios per rinkimus, naudodamas propagandą. JAV paskolos padėjo atsigauti Vokietijos ekonomikai, bet pasaulinė ekonomikos krizė vėl pablogino padėtį. Stiprėjo nepasitenkinimas, o nacistai augino savo gretas, pasinaudodami patriotizmu, militarizmu ir imperializmu. Po 1932 m. rinkimų nacistai tapo viena didžiausių partijų. A. Hitleris paskirtas reicho kancleriu, gavo įgaliojimus leisti įstatymus. Nacistai padegė parlamentą, apkaltino komunistus ir tapo vienvalde partija. 1934 m. įsigalėjo Hitlerio diktatūra.

Vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partija (nacistai), vadovaujama Adolfo Hitlerio, siekė suderinti nacionalizmo ir socializmo idėjas. Pagrindiniai ideologijos bruožai: nacionalizmas (visų vokiečių suvienijimas, Versalio sutarties panaikinimas, apsiginklavimas), socializmas (darbuotojų dalijimasis pelnu, didelių įmonių nacionalizavimas, žemės reforma), antisemitizmas (žydai laikyti kaltais dėl visų problemų, žemiausia rase, siekis juos išstumti), kiti tikslai (stipri centralizuota valdžia, didesnės pensijos, gabių vaikų mokymas, komunizmo sunaikinimas). Nacistų rasinė ideologija teigė, kad vokiečiai yra arijų rasė, turinti valdyti pasaulį. A. Hitleris reikalavo „Didžiosios Vokietijos“. Nacistai kaltino žydus, naudojo smogikų būrius (SA).

1. Hitleris įvedė totalitarinį valdymą. Uždraustos kitos partijos, organizacijos, spauda, degintos knygos. Kontroliuota kultūra ir žiniasklaida. Vokietija tapo Trečiuoju reichu, valdoma fiurerio. Nacistai naudojo propagandą, kūrė Hitlerio asmens kultą. „Mein Kampf“ tapo nacistų „biblija“. Vaikai auklėti nacistine dvasia. Įvestas nacistinis pasisveikinimas. Asmens laisvę pakeitė klusnumas valstybei. Gestapas ir SS persekiojo režimo priešininkus. 1934 m. „ilgųjų peilių naktį“ nužudyti SA vadai.

Pirmasis pasaulinis karas sukėlė Vokietijoje gilią ekonominę ir socialinę krizę. Sumažėjo žemės ūkio ir pramonės gamyba, įvyko revoliucija, nuvertusi monarchiją. 1919 m. įkurta Veimaro respublika. Vokietija patyrė didžiulius nuostolius (daugiau kaip 2 milijonai žuvusiųjų ir 4,5 milijono sužeistų karių). Versalio taikos sutartis atėmė teritorijas, kolonijas, apribojo karinę galią ir uždėjo didžiules reparacijas. Ekonomika buvo chaotiška, kilo hiperinfliacija, prarastos žmonių santaupos. Atsirado mitas apie „durklo smūgį į nugarą“, kaltinantis socialdemokratus, komunistus ir žydus.