„Dainuojanti revoliucija“

Šioje temoje nagrinėjamas Lietuvos kelias į nepriklausomybę nuo sovietų okupacijos, ypatingą dėmesį skiriant „Dainuojančiai revoliucijai“ ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui. Apžvelgiami svarbiausi įvykiai, tokie kaip „Baltijos kelias“, visuomenės laisvėjimas bei Lietuvos komunistų partijos skilimas. Taip pat, sužinoma apie svarbų "Sąjūdžio žinių" ir "Atgimimo" vaidmenį skleidžiant informaciją.

Baltijos kelias
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Ribentropo-Molotovo pakto metines, surengta Baltijos kelio akcija. Žmonių grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino, jungdama apie 2 mln. žmonių. Tai parodė, kad atkurti valstybes siekia visos Baltijos tautos. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas vėliau paskelbė niekiniais Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus.
Baltijos tautų pareiškimas
1989 m. gegužės 14 d. Baltijos asamblėja Taline paskelbė Baltijos tautų pareiškimą. Jame išreikštos teisės: gyventi savo teritorijoje, apsispręsti, laisvai nustatyti savo politinį statusą, išsaugoti ir ugdyti savo kultūrą, garantuoti pilietines teises visoms tautinėms grupėms, pasirinkti ūkininkavimo formas, savarankiškai bendradarbiauti su kitomis tautomis ir valstybėmis. Taip pat išreikštas siekis atgauti valstybinį suverenitetą.
Dainuojanti revoliucija
Sąjūdis atgaivino lietuvių vienybės ir tautinio pasididžiavimo jausmą. Žmonės rinkosi į masinius mitingus, viešai kėlė trispalves, giedojo „Tautišką giesmę“. Šis masinis taikus judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę, vadinamas „dainuojančia revoliucija“.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) buvo 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įkurtas savaeigis pilietinis liaudies judėjimas, skatinęs Tarybų Sąjungos Komunistų partijos pradėtą pertvarkymą. Jo pagrindinis tikslas buvo liaudies valios raiška, siekiant viešumo, demokratijos, Lietuvos savarankiškumo, piliečių teisių, laisvių ir visuomeninio teisingumo konstitucinio užtikrinimo.
Lkp skilimas
Išaugus Sąjūdžio galiai, Lietuvos Komunistų Partija (LKP) suskilo. Dalis jos narių, vadovaujami Algirdo Brazausko, atsiskyrė nuo SSKP. Tai susilpnino imperines jėgas šalyje.
Perestrojkos įtaka lietuvai
SSRS prasidėjusi „perestroika“, inicijuota Michailo Gorbačiovo, atvėrė kelią Lietuvos visuomenės laisvėjimui. Žmonės ėmė drąsiau reikšti savo nuomonę, kūrėsi diskusijų klubai, o žiniasklaidoje pradėtos atvirai svarstyti anksčiau draustos temos, tokios kaip Lietuvos istorija ir lietuvių kalbos padėtis.
Pirmasis antisovietinis mitingas
1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengė mitingą Ribentropo-Molotovo paktui pasmerkti. Disidentai reikalavo laisvės Baltijos šalims, giedojo Lietuvos himną. Komunistai nesiėmė atviros jėgos, apsiribojo grasinimais.
Pirmieji savilaidos leidiniai
Svarbiausiais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio savilaidos leidiniais tapo „Sąjūdžio žinios“ ir „Atgimimas“. Šie leidiniai skleidė informaciją apie Sąjūdžio veiklą, tikslus ir idėjas, kurios buvo cenzūruojamos oficialiosios sovietinės spaudos.
Sąjūdžio galios stiprėjimas
LKP vadovai nežinojo, kaip elgtis su stiprėjančiu Sąjūdžiu. Sąjūdžio spaudžiama sovietų valdžia pradėjo reabilituoti tremtinius, grąžino Vilniaus arkikatedrą, lietuvių kalbą paskelbė valstybine, o valstybės simboliais patvirtino „Tautišką giesmę“ ir trispalvę. 1989 m. kovo mėn. LPS laimėjo rinkimus į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com