Žmogaus organizme kraujas cirkuliuoja trimis pagrindiniais kraujagyslių tipais: arterijomis, venomis ir kapiliarais. Arterijos perneša kraują iš širdies į kūno organus, jos yra storos, elastingos ir atlaiko didelį kraujospūdį. Venos grąžina kraują į širdį, jų sienelės plonesnės, su pusmėnuliniais vožtuvais, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Kraujo tekėjimui venomis padeda gretimų raumenų susitraukimai. Kapiliarai yra smulkiausios kraujagyslės, kurių sienelės sudarytos tik iš vieno ląstelių sluoksnio, leidžiančio vykti medžiagų ir dujų apykaitai tarp kraujo ir audinių.

Žmogaus kraujotakos sistema susideda iš dviejų uždarų ratų: mažojo ir didžiojo. Mažasis kraujo apytakos ratas prasideda dešiniajame skilvelyje, kur veninis kraujas pumpuojamas į plaučius. Plaučiuose kraujas prisotinamas deguonies ir grįžta į kairįjį prieširdį. Didysis kraujo apytakos ratas prasideda kairiajame skilvelyje, iš kurio arterinis kraujas, prisotintas deguonies, išstumiamas į aortą ir paskirstomas po visą kūną. Audiniuose vyksta medžiagų apykaita, ir veninis kraujas venomis grįžta į dešinįjį prieširdį.

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mm Hg) ir skirstomas į sistolinį (širdies susitraukimo metu) ir diastolinį (širdies atsipalaidavimo metu). Sveiko žmogaus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mm Hg. Kraujospūdis didžiausias aortoje, o mažiausias – venose. Kraujas teka iš didesnio spaudimo srities į mažesnio. Kraujo tekėjimo greitis skirtingose kraujagyslėse skiriasi: didžiausias aortoje (apie 0,5 m/s), mažiausias kapiliaruose (apie 0,5–1,2 mm/s), o venomis – apie 0,2 m/s. Kraujo tekėjimo greitį venomis labiau įtakoja ne kraujospūdis, o griaučių raumenų susitraukimai.