Rusijoje vykstant suirutei, aktyviai reiškėsi įvairios socialistinės partijos, tarp jų – eserai ir menševikai. Bolševikai, vadovaujami Vladimiro Lenino, iš pradžių buvo mažiau žinomi, tačiau turėjo aiškų tikslą – užgrobti valdžią ir įvesti komunizmą. Leninas teigė, kad revoliucija galima net ir agrarinėje Rusijoje, jei ją įvykdys gerai organizuota revoliucionierių grupė. Bolševikai nevengė teroristinių metodų, o vėlesniu laikotarpiu sulaukė ir Vokietijos finansavimo. 1917 m. Leninas, grįžęs į Rusiją, aktyviai skleidė savo idėjas, prisitaikydamas prie liaudies lūkesčių, pavyzdžiui, skelbdamas šūkius „Žemė liaudžiai!“ ir „Visa valdžia sovietams!“.

Lenino inicijuotas socializmo kūrimas susilaukė prieštaringų vertinimų. Demokratiniuose Steigiamojo susirinkimo rinkimuose bolševikai gavo tik mažumą balsų. Nepaisant to, 1918 m. sausį bolševikai jėga išvaikė Steigiamąjį susirinkimą ir galutinai užgrobė valdžią. Sovietų valdžia faktiškai tapo bolševikų (vėliau persivadinusių į komunistus) diktatūra. Dėl Vokietijos ultimatumo, Leninas buvo priverstas pasirašyti Brest Litovsko taikos sutartį (1918 m. kovo mėn.), kuria Rusija atsisakė didelių teritorijų ir įsipareigojo mokėti dideles reparacijas. Bolševikų įsitvirtinimas valdžioje, lydimas teroro, sukėlė didžiules žmonių kančias.

Pirmasis pasaulinis karas smarkiai paveikė Rusiją, sukeldamas milijonines aukas, teritorinius praradimus ir ekonomikos nuosmukį. 1917 m. vasario mėnesį kilusi revoliucija nuvertė caro valdžią. Laikinoji vyriausybė, nors ir paskelbė tam tikras laisves, nesugebėjo išspręsti pagrindinių problemų – užtikrinti taikos ir suteikti žemės valstiečiams. Tuo pačiu metu formavosi darbininkų ir kareivių tarybos (sovietai) bei kūrėsi Raudonoji gvardija. Šalyje įsivyravo dvivaldystė, kurioje konkuravo Laikinoji vyriausybė ir sovietai. Kariuomenėje plito brolybėjimasis su priešu, didėjo dezertyravimas, o grįžtantys kariai prisidėjo prie dvarų niokojimo. Miestuose kilo bado grėsmė, o visoje šalyje tvyrojo chaosas.

Po nesėkmingo bandymo nuversti Laikinąją vyriausybę 1917 m. vasarą, bolševikai spalio mėnesį įvykdė sėkmingą perversmą. Beveik be pasipriešinimo buvo užimti Petrogrado Žiemos rūmai, kuriuos gynė tik nedidelės pajėgos. Iš antrojo sovietų suvažiavimo pasitraukus daugumai eserų ir menševikų atstovų, bolševikai paskelbė perimantys valdžią ir uždraudė daugelį opozicinių laikraščių. Buvo paskelbti Taikos ir Žemės dekretai, žadantys nutraukti karą ir išdalyti žemę valstiečiams. Leninas, remdamasis Karlo Markso teorijomis, tapo vyriausybės vadovu ir pradėjo socializmo kūrimo procesą, nors faktiškai valdžią sutelkė bolševikų partija.