Atliekų kiekį galima sumažinti renkantis produktus su mažiau pakuočių. Atliekų rūšiavimas leidžia jas perdirbti ir pagaminti naujus gaminius, tausojant gamtos išteklius, vandenį ir energiją. Stiklas, plienas, popierius ir kai kurie plastikai gali būti perdirbami ne vieną kartą. Pavyzdžiui, kartonas gali būti perdirbamas apie 10 kartų, o perdirbant stiklą sutaupoma apie 30% energijos. Prekių etiketėse ir pakuočių ženkluose (pvz., „AB“ ekologiškiems produktams, „FSC“ tausojančiai miškininkystei) pateikiama informacija apie saugų naudojimą, rūšiavimą ir tvarią gamybą.

Žiedinė ekonomika siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Ji remiasi racionaliu produktų planavimu, pakartotiniu naudojimu, taisymu, perdirbimu ir atsakingu vartojimu. Skirtingai nuo linijinės ekonomikos („Imk, gamink, naudok, išmesk“), žiedinė ekonomika skatina „Panaudok dar kartą, pataisyk, perdirbk“ principą. Darnaus vartojimo modeliai apima produktų nuomą, skolinimąsi ar dalijimąsi jais, o ne tik įsigijimą. Žiedinėje ekonomikoje produktas kuriamas atsižvelgiant į ilgaamžiškumą, taisymo ir perdirbimo galimybes, o atliekos naudojamos kaip žaliavos.

Technologinė pažanga ir ekonomikos augimas, nors ir pagerino gyvenimo kokybę, sukėlė didelį aplinkosaugos iššūkį. Padidėjęs vartojimas, ypač maisto produktų ir buitinių prietaisų, reikalauja daug energijos, vandens ir kitų išteklių. Tai lemia didelius atliekų kiekius ir aplinkos taršą kenksmingomis medžiagomis, kurios gali ilgai išlikti aplinkoje ir kauptis gyvuose organizmuose. Įvairių atliekų irimo laikas skiriasi: pavyzdžiui, maisto atliekos suyra per mėnesį, o stiklas – per daugiau nei 1000 metų.