Afrikos gyventojai skirstomi į dvi pagrindines rases: europidus (Šiaurės Afrikoje, dar vadinamoje „arabiškąja Afrika“) ir australonegridus („juodojoje Afrikoje“). Šios dvi dalys skiriasi ne tik gyventojų išvaizda, bet ir kultūra, tradicijomis bei ekonomika. „Juodosios Afrikos“ gyventojai tarpusavyje skiriasi odos atspalviais, ūgiu, veido bruožais. Pavyzdžiui, nilotai yra labai aukšti ir tamsios odos, o bantų oda šviesesnė. Pigmėjai – vieni žemiausių žmonių, o bušmėnai ir hotentotai pasižymi gelsva oda ir mongoloidams būdingais veido bruožais.

Šiaurės Afrikoje vyrauja islamas, kurį išpažįsta beveik visi gyventojai. „Juodojoje Afrikoje“ krikščionybė ir islamas persipynę su vietiniais tikėjimais. Islamas paplito į pietus nuo Sacharos ir Somalio pusiasalyje. Kai kuriose šalyse (Malyje, Nigeryje, Somalyje) islamas dominuoja. Kitose dalyse iki XX a. pradžios vyravo pirmykštės religijos, vėliau krikščionių misionieriai atvertė didelę dalį gyventojų į krikščionybę. Vidurio ir Pietų Afrikoje krikščionys sudaro daugumą. Apie ketvirtadalis juodaodžių išpažįsta tradicinius tikėjimus, susijusius su gamtos jėgų ir protėvių garbinimu bei apeigomis su kaukėmis.

Afrikoje egzistuoja didžiulė tautų ir kalbų įvairovė, dažnai viršijanti valstybių skaičių. Šalyse gyvena dešimtys tautų, skirstomų į gentis, kurios skiriasi kalbomis ir tradicijomis. Afrikiečiai dažniau save tapatina su tauta ar gentimi, nei su valstybe. Kalbų giminystė sudėtinga, didžiausia kalbų grupė (apie 600) – bantų kalbos. Kai kurios tautos bendravimui naudoja vieną kalbą, pavyzdžiui, Rytų Afrikoje – svahilių kalbą.