Kryžiaus žygiai į baltų žemes

Šioje temoje nagrinėjami Kryžiaus žygiai į baltų žemes, aprašant kryžininkų tikslus, Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų įkūrimą bei baltų genčių nukariavimą. Taip pat aptariamas šių ordinų susivienijimas, Durbės mūšis ir Didysis prūsų sukilimas, bei kaip visa tai nulėmė tolimesnę Lietuvos kovą su Ordinu. Galiausiai, sužinoma apie 150 metų trukusį karą tarp Lietuvos ir sustiprėjusios Ordino valstybės.

Baltų genčių nukariavimas
Kalavijuočių ir kryžiuočių riteriai vykdė žiaurius išpuolius, žudydami ir plėšdami. Užkariautose teritorijose statė mūrines pilis. Dalis susiskaldžiusių baltų genčių nesugebėjo atsilaikyti. Iki XIII a. pabaigos kryžiuočiai nukariavo prūsus, o kalavijuočiai – žiemgalius, latgalius, kuršius ir sėlius. Prūsijoje valdžia priklausė kryžiuočiams, Livonijoje kalavijuočiai dalijosi su vyskupais ir Ryga.
Didysis prūsų sukilimas ir kova su Lietuva
Nors lietuviai iš pradžių rėmė prūsus, 1274 m. kryžiuočiai numalšino Didįjį prūsų sukilimą, vadovaujamą Herkaus Manto. Dalis prūsų buvo išnaikinta, kiti pakrikštyti arba pasitraukė į Lietuvą. Sustiprėjęs Ordinas pradėjo 150 metų trukusį karą su Lietuva. Petro Dusburgiečio kronikoje (XIV a. I pusė) Lietuva apibūdinama kaip galinga ir kariauti pratusi tauta.
Durbės mūšis (1260 m.)
Susivieniję ordinai siekė užkariauti Žemaitiją. Durbės mūšyje žemaičiai pasiekė pergalę. Mūšio metu kuršiai pasitraukė iš kryžiuočių kariuomenės ir puolė juos iš užnugario. Žemaičiai apsupo priešą ir nugalėjo. Žuvo Livonijos ordino magistras, kryžiuočių maršalas, 150 riterių. Žemaičių pergalė sustabdė Ordino veržimąsi ir sukėlė pavergtų baltų genčių sukilimus.
Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinų įkūrimas
XII a. pabaigoje prie Dauguvos įsikūrė krikščionybės platintojai. Vyskupas Albertas 1202 m. įkūrė Kalavijuočių ordiną (Kristaus karių broliją) Rygos pilyje. Užkariautas kraštas pavadintas Livonija. 1226 m. Mozūrų kunigaikštis pakvietė Kryžiuočių (Teutonų) ordiną į prūsų žemes kovai su kaimynais.
Kryžiaus žygių į baltų žemes priežastys
Po nesėkmių Palestinoje, kryžininkų dėmesys nukrypo į baltų, estų ir lyvių gentis. Popiežiai skelbė kryžiaus žygius, siekdami prievarta pakrikštyti šias gentis. Kryžininkai tikėjo šventa pareiga ginti krikščionybę, buvo remiami Šventosios Romos imperijos ir siekė žemių, turtų bei šlovės.
Kryžiuočių ordino struktūra (XIV a. pradžia)
Kryžiuočių ordinas turėjo griežtą hierarchinę struktūrą. Ordino vadovas buvo Didysis magistras, renkamas iki gyvos galvos. Jam padėjo Didysis komtūras, maršalas (kariuomenės vadas), špitolininkas, iždininkas, rūbininkas. Teritorijas valdė komtūrai (24), kurie vykdė teisingumą, administravo ir vadovavo kariuomenei.
Ordinų susivienijimas
Lietuviai susidūrė su kalavijuočiais Livonijoje, patirdami jų karinį pranašumą. 1236 m. kalavijuočiai surengė kryžiaus žygį prieš žemaičius, tačiau Saulės mūšyje patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Žuvo magistras ir daug karių. Nusilpęs Kalavijuočių ordinas 1237 m. prisijungė prie kryžiuočių ir tapo Livonijos ordinu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com